2019 01 29

2018-ieji Kauno ir visos Lietuvos startuoliams: augimo, pritrauktų investicijų ir naujų žaidėjų metai

2018-tieji metai Lietuvos startuoliams buvo kaip niekad šviesūs ir daug žadantys: pasak „Verslios Lietuvos“ startuolių ekosistemos plėtros padalinio „Startup Lithuania“ vadovės Robertos Rudokienės, optimizmą lemia ne tik augantis startuolių skaičius, pritrauktos rekordinės investicijos, bet ir į startuolius atsigręžiančios didžiosios korporacijos bei ekosistemą papildantys verslo angelų fondai.

Šiame fone Kauno startuolių bendruomenė išsiskiria stipriu giliųjų technologijų pradu ir aktyviu startuoliams augti padedančių organizacijų tinklu.

 

Auganti bendruomenė ir didžiųjų korporacijų dėmesys

Praėjusieji metai įtikinamai parodė, kad Lietuvos startuolių ekosistema užtikrintai auga:

2017-ųjų pabaigoje „Startup Lithuania“ duomenų bazėje buvo užregistruota 380 veikiančių startuolių, o 2018-tųjų pabaigoje jų buvo jau 506.

Džiugina ne tik augantys skaičiai: kaip rodo „Startup Lithuania“ pastebimos tendencijos, į startuolių ekosistemą atsisuka didžiosios korporacijos. Neseniai inovacijų centrą atidarė SEB bankas, paskelbęs, kad į Baltijos šalių startuolius investuos 2 milijonus eurų; savąją „sandbox“, arba smėliadėžę, pristatė „Swedbank“, pakvietę inovatyvių idėjų kūrėjus jungtis prie atvirosios bankininkystės (ang. Open Banking) techninės dokumentacijos ir bandomosios aplinkos platformos. Elektros skirstymo tinklus inovacijų kūrėjams atveria ESO, apie darbą su startuoliais paskelbė „Creditinfo“, į startuolius norėtų investuoti SBA ir t. t.

Prie startuolių bendruomenės jungiasi 2018-siais įsikūręs Lietuvos verslo angelų tinklas, padedantis inovatyviems jauniems verslams gauti investicijas tada, kai jas gauti sudėtingiausia – pačiu ankstyvuoju veiklos laikotarpiu.

Ne mažiau svarbi naujiena startuolių laukia šiemet: veiklą pradeda net du nauji akceleravimo fondai – „Startup Wise Guys“ ir „70 Ventures“, kurie ne tik atliks investicijas į pradinės stadijos įmones, bet ir įgyvendins įmonių akceleravimo – t. y. spartaus išvystymo, programas.

 

Rekordinės pritrauktos investicijos

© „Startup Lithuania“, Roberta Rudokienė, „Startup Lithuania“ vadovė.

Vis garsiau nuskamba įspūdingos investicijos, pritraukiamos į startuolių verslus. 2018-tieji buvo absoliučiai rekordiniai pagal Lietuvos startuolių pritrauktas investicijas: bendra suma siekia daugiau kaip 183 milijonus eurų. Didžioji tos sumos dalis pritraukta iš užsienio investicinių fondų.

Žvelgiant iš startuolių sričių perspektyvos, pastaruoju metu pastebimas finansinės-technologinės, arba fintech, srities populiarėjimas: pasak „Startup Lithuania“ vadovės Robertos Rudokienės,  nemažos įtakos tam turi ir Lietuvos banko veikla, palanki reguliacinė aplinka, valstybės mastu įgyvendinama politika, kurianti Lietuvos, kaip finansinių technologijų lyderės, įvaizdį.  Kita pastebima tendencija – populiariųjų technologijų naudojimas: nuo block-chain, iki dirbtinio intelekto.

 

Inovatyvias idėjas Lietuvoje vysto ne vien lietuviai

„Lietuvoje inovatyvius verslus kuria ir iš kitų šalių atvykę startuoliai. Jau du metus koordinuojame programą „Startup Visa“, kuri yra skirta pritraukti į Lietuvą startuolius iš ne Europos Sąjungos šalių, – pasakoja R. Rudokienė. – Aktyviai reklamuojame šią programą ir netgi konkuruojame su kaimynais – latviais, estais, lenkais, stengdamiesi pritraukti talentus į Lietuvą. Pagal ją į Lietuvą gyventi ir vykdyti savo inovatyvų verslą jau persikėlė 17 startuolių iš Pietų Korėjos, Australijos, Turkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir kitų šalių.“

 

Proveržio metai Kauno startuoliams

2018-ieji metai tapo tikru proveržiu Kauno startuolių ekosistemai: Laikinojoje sostinėje buvo surengtas pirmasis Lietuvoje startuolių akceleratorius, labai suaktyvėjo startuolių bendruomenė – organizuota dešimtys diskusijų, seminarų, pranešimų startuoliams aktualiomis temomis, į Kauną atvyko aukšto lygio mentoriai, investuotojai, ekspertai iš Lietuvos ir užsienio, vyko inovatyviausių startuolių apdovanojimai.

„Šios iniciatyvos padėjo startuoliams gauti investicijų pasiūlymų, pritraukti naujų darbuotojų, pakeisti arba išgryninti savo pozicionavimą ir verslo planą, – tvirtina su startuoliais dirbanti „Civitta“ projektų vadovė Jonė Vaitulevičiūtė. – 2018-ieji metai davė labai stiprų impulsą Kauno startuolių bendruomenei, atkreipė investuotojų dėmesį į Kauną, o pats miestas atsirado startuolių ekosistemų žemėlapyje“.

Tarp ryškiausių, pernai metais ypatingo dėmesio sulaukusių Kauno startuolių, neabejotinai minėtini „BrachyDOSE“ – sistema, padedanti užtikrinti  gydymo kokybę radioterapijos procedūrų metu. Tarp 2018-ųjų žvaigždžių – ir Kauno startuolis „Helis“, kurį gruodžio mėnesį įsigijo kitas lietuvių įkurtas ir sparčiai augantis startuolis „Tesonet“.

J. Vaitulevičiūtė pastebi, kad Kauno startuolių ekosistema nėra tipiška: kauniečiams startuoliams paprastai būdingas labai stiprus giliųjų technologijų pagrindas, o į priekį eiti padeda visas tinklas organizacijų, aktyviai remiančių ir auginančių šios srities startuolius.

„Ne atsitiktinai Kaunui būdingi medicinos, giliųjų technologijų, inovatyviais inžineriniais sprendimais pasižymintis startuoliai – nes būtent šių sričių stiprios mokslinės bazės dominuoja mieste. Kita vertus, jiems augti reikia nemažai laiko, finansinių resursų, tad tokia giliųjų startuolių koncentracija viename mieste yra verta pasididžiavimo.“

 

VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus informacija.

Susiję straipsniai