2018 04 24

Erudito licėjus: siekiame ugdyti savarankiškai mąstančias asmenybes

Erudito licėjaus nuotrauka.

 

Augantis Erudito licėjus – alternatyva tradicinei mokyklai

Vos prieš dvejus su puse metų Kaune duris atvėręs Erudito licėjus šį rugsėjį pasitiko ne tik naujose patalpose, su gerokai išaugusia moksleivių ir mokytojų bendruomene, bet ir kupini ambicingų planų ateičiai. Mokyklos vadovai neabejoja: sparti licėjaus plėtra liudija didelį tradicinio ugdymo alternatyvos poreikį. Erudito licėjuje taikomos geriausios skandinaviškosios mokymo sistemos metodikos, integruotasis ugdymas ir mokyklos bendruomenės multikultūriškumas augina savarankiškas, lanksčias ir ateities iššūkiams pasiruošusias asmenybes. Nuo kitų mokslo metų prie pradinių ir pagrindinių licėjaus klasių prisidės ir gimnazinė, devintoji klasė, į kurią priėmimas prasidės jau balandžio mėnesį.

 

Laisvės pojūtį suteikianti mokykla

Tai, kad ugdymo vertė priklauso ne tik nuo mokymo programos, specialistų, bet ir nuo aplinkos, kurioje mokomasi, žinoma jau seniai. Mokyklos erdvių išplanavimas ir ergonomika turi didelės įtakos edukacijos rezultatyvumui.

„Štai kodėl pajutę erdvesnių patalpų poreikį, didžiulį dėmesį skyrėme ne tik pastato vietai, bet ir jo įrengimui. Mokyklos išplanavimas turi suteikti pakankamai galimybių tiek savarankiškam, tiek grupiniam mokymuisi, skirtingos erdvės įkvepia norą domėtis, ieškoti, veikti. Persikėlę į J. Gruodžio gatvėje esančias naująsias patalpas, visa tai turime: be erdvių klasių, yra meno studija, biblioteka, sporto salė, tyrimų, kompiuterių klasės. Bendrosios erdvės, užimančios nemažą mokyklos ploto dalį, taip pat apgalvotai pritaikytos ugdymui“, – pasakoja mokyklos vadovas dr. Nerijus Pačėsa.

Architekto Marijaus Preiso rekonstruotame ir pagal architekto Daliaus Naginevičiaus dizaino sprendimus įrengtame modernios infrastruktūros per 2 000 kvadratinių metrų pastate šiuo metu yra 15 klasių ir įvairios ugdymo paskirties kabinetų, kurių įranga ir interjeras nenusileidžia geriausioms pasaulio mokykloms.

„Nuo naujausios, interaktyvios mokymui skirtos technikos, iki modernių vokiečių gamintojų mokyklinių baldų – apgalvojome kiekvieną detalę, kad sukurtume erdvią, šviesią, skatinančią įsitraukti, žadinančią smalsumą, kūrybingumą ir laisvės pojūtį suteikiančią mokyklą,“ – apie naująsias patalpas pasakoja N. Pačėsa.

 

Spartų augimą lemia aiški ir patraukli ugdymo filosofija

Gimęs kaip pradinė mokykla, Erudito licėjus sparčiai auga: 2017/2018 mokslo metais suburtos pagrindinės – penktosios, šeštosios – klasės, o 2018/2019 metams ruošiamasi pakviesti moksleivius į gimnazinę – devintąją klasę.

Pasak licėjaus vadovo, labiausiai mokyklą augina ir į priekį veda aiškiai apsibrėžta ugdymo filosofija ir nuosekliai taikomos, gerokai nuo tradicinio mokymo besiskiriančios metodikos.

Visa licėjaus ugdymo filosofija stovi ant trijų kertinių akmenų: integruotojo ugdymo, patyriminio ugdymo ir mąstymo ugdymo.

„Sudėti, atimti, iškalti formules ar užsienio kalbos žodžius – šito tradicinėje ugdymo sistemoje išmokoma lengvai ir greitai. Tačiau negaunant visuminio suvokimo, ilgalaikėje perspektyvoje tai tampa didžiuliu praradimu, kuris atsispindi prastais abiturientų rezultatais, – sako N. Pačėsa. – Skandinavijoje, o konkrečiai – Suomijoje, plačiai taikomas integruotasis ugdymas reiškia, kad mokymo procesas organizuojamas ne dalykais, bet temomis. Kitaip sakant, sukuriami domėjimosi objektai, kurie vaikams yra natūraliai įdomūs“.

Pasak N. Pačėsos, integracija padeda suvokti visų mokomųjų dalykų tarpusavio ryšius, todėl mokymasis tampa prasmingas: „Tradicinis ugdymas sudėlioja žinias į lentynėles, ir kol nesuvalgei uogienės iš pirmos lentynėlės, negali pakilti į antrąją ar viršutinę. O integruotame mokyme tų uogienių – žinių gali ragauti iš kurios tik nori lentynos, viskuo domėtis, smalsauti ir taip mokytis plačiai mąstyti“.

Ateities pasauliui reikės itin aukštų adaptacijos kompetencijų, tad vaikai turi išmokti adaptuotis prie pokyčių, apie kuriuos šiandien dar net nenumanome. Todėl Erudito licėjuje skiriamas ypatingas dėmesys mąstymo ugdymui. Vadovaujamasi JAV mąstymo įpročių instituto sukurta metodika, pagal kurią nuosekliai ugdomi 16 mąstymo įpročių.

„Tokiu būdu ugdome savarankiškai, kritiškai mąstančius žmones, kurie ne tik adaptuojasi, bet ir patys tampa kūrėjais,“ – pasakoja N. Pačėsa.

Patyriminio ugdymo esmė – „įdarbinti“ visus vaiko pojūčius. Mokymosi procese ne tik žiūrima, klausomasi, bet ir liečiama, uodžiama, skanaujama – visapusiškai patiriant domėjimosi objektą.

„Kai visa tai supini – mąstymą, patyrimą ir visuminį pasaulio matymą – gaunamas tas rezultatas, kurio siekiame čia, Erudito licėjuje. Reikia pabrėžti, kad šis rezultatas yra orientuotas į ateitį – kai tuo tarpu tradicinis ugdymas labiausiai pabrėžia šiandien dieną, – skirtumus vardija licėjaus vadovas. – Pasak vienos alegorijos, yra mūrininkai, kurie tiesiog diena iš dienos mūrija plytas, ir tie, kurie stato katedras. Kitaip sakant, tradicinis ugdymas puikiai išmoko mūryti plytas, nematant platesnio vaizdo, kai tuo tarpu integruotasis, patyriminis, mąstymą lavinantis ugdymas moko vaikus žvelgti plačiau ir matyti daugiau“.

 

Multikultūrinis mokytojų ir moksleivių kolektyvas

Erudito licėjaus bendruomenėje nestinga multikultūriškumo, o tolerancijos įvairovei auginimas yra viena iš prioritetinių ugdymo krypčių.

„Licėjaus personalas sudarytas ne tik iš didelės patirties profesionalų, bet ir iš kūrybingų, entuziazmo kupinų jaunų žmonių, auginančių multikultūrinę aplinką. Mes mielai įtraukiame mokytojus iš kitų šalių: šiuo metu turime prancūzų kalbos mokytoją, kilusį iš Dramblio Kaulo Kranto Respublikos, kuriam ši kalba yra gimtoji. Kūrybinius užsiėmimus anglų kalba veda mokytoja iš Taivanio, baigusi mokslus britų mokykloje Tailande, vėliau Oksfordo universitetą, – vardija licėjaus vadovas. – Bent dešimtadalis licėjaus moksleivių – taip pat iš multikultūrinės aplinkos (pavyzdžiui, iš mišrių šeimų ar grįžę gyventi iš užsienio). Bendravimas ir buvimas su kitų kultūrų įtaką patyrusiais vaikais augina mus visus: moko pozityvumo, taisyklių paisymo, mažina egocentrizmą. Ir padeda suvokti, kad mąstymo bei pasirinkimo laisvė turi eiti koja kojon su kito žmogaus pasirinkimo laisve, tolerancija ir pagarba kito nuomonei.“

Licėjuje dėstomos keturios užsienio kalbos – anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų. Anglų kalba plačiai naudojama įvairiuose užsiėmimuose, taip tapdama ne tik instrumentu, kurį reikia išmokti, bet ir priemone skirtingiems kontekstams pažinti.

„Jaučiamės jau pasiruošę platesniam kita kalbių moksleivių integravimui ir pasirengę tarptautinės klasės formavimui jau nuo ateinančių mokslo metų,“ – apie ateities planus užsimena Erudito licėjaus vadovas dr. N. Pačėsa.

Erudito licėjaus informacija.

Susiję straipsniai