2019 04 17

Kalbų tendencijos: pragmatizmas atveda į vokiečių kalbą, simpatijos – į ispanų

Nuotrauka: VDU.

Kaune veikiantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Užsienio kalbų institutas ne veltui vadinamas kalbų lopšiu: čia studentams, universiteto bendruomenei ir visuomenei dėstoma per 30 modernių ir klasikinių kalbų. Instituto direktorė doc. dr. Vilma Bijeikienė sako, kad nors šiuo metu tarp besimokančiųjų populiariausia antrąja verslo kalba Kaune galima vadinti vokiečių kalbą, tačiau apskritai kalbų populiarumą ir pasirinkimą lemia daug dalykų – nuo pragmatizmo, iki asmeninių simpatijų ir net pasaulio politinių įvykių.

 

Mokymasis artes liberales dvasia

Vytauto Didžiojo universitete laikomasi nuostatos, kad geras kelių užsienio kalbų mokėjimas yra neatsiejama šiuolaikinio universitetinio išsilavinimo dalis.

„Orientavimasis į daugiakalbystę ir visokeriopas skatinimas mokytis kalbų – tai išskirtinis VDU bruožas ir artes liberales dvasią atitinkanti vertybė. Todėl ne atsitiktinai čia įsteigtas Užsienio kalbų institutas, kuris koncentruojasi į kalbų mokymą, skirtą visiems: ne tik studentams, ne tik universiteto bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei bei verslui, – pasakoja VDU Užsienio kalbų instituto vadovė, doc. dr. Vilma Bijeikienė. – Sakyčiau, visa universiteto mokymo sistema sukurta taip, kad studentai būtų skatinami mokytis kalbų: štai kodėl pats produktyviausias rytinis laikas yra skiriamas būtent kalbų paskaitoms. Jose prie studentų gali prisijungti ir universiteto personalas, mūsų paskaitos yra atviros ir nemokamos visiems universiteto bendruomenės nariams. Už tam tikrą mokestį jose gali dalyvauti ir kiti lankytojai, kurių sulaukiame pačių įvairiausių: nuo savivaldybės darbuotojų, iki verslininkų ar garbaus amžiaus senjorų“.

Popietiniu laiku institute organizuojamos visuomenei skirtos kalbų pamokos. Įdomu tai, kad jei tarp studentų populiariausia kalba (po anglų) yra ispanų, tai vakarinėse visuomenės atstovų grupėse paklausiausia yra vokiečių kalba.

„Žmonės ją renkasi iš labai pragmatiškų paskatų, rodančių, kad vokiečių kalba šiuo metu Kaune yra aktuali verslo kalba. Kitos populiariausios tarp kauniečių – anglų ir ispanų kalbos,“ – pastebi instituto vadovė.

 

Nuo verslo iki mokyklų

Kauno regiono įmonėms institutas padeda augti rengdamas kalbų mokymus, pritaikytus pagal konkrečios organizacijos poreikius.

Vilma Bijeikienė. Nuotrauka: VDU.

„Dirbdami su įmonėmis kaskart kuriame savotišką tailor made produktą – mokymus maksimaliai adaptuojame pagal kliento poreikius: siūlomą paketą labai kruopščiai pritaikome, įvertinę darbuotojų kompetencijas, poreikius, diskutuodami su užsakovu, išgrynindami, ko iš tiesų reikia,“ – sako V. Bijeikienė.

Dar viena svarbi instituto veiklos sritis – darbas su mokyklomis, kurių mokytojams teikiama kalbų mokymo paslauga. Kaip pastebi instituto vadovė, šiuo metu Kaune yra didelis tarptautinių mokyklų poreikis: su ateinančiomis tarptautinėmis įmonėmis, į miestą šeimomis iš užsienio keliasi darbuotojai, todėl reikalinga visa sistema, galinti pasiūlyti šių šeimų vaikams kokybišką švietimo paslaugą.

„Taigi, mes prisidedame prie švietimo sistemos augimo padėdami įvairių dalykų mokytojams tobulinti anglų ir kitų kalbų žinias – esame dirbę ir šiuo metu dirbame su ne viena Kauno mokykla,“ – pasakoja V. Bijeikienė.

 

Akis atveria ir darbo pokalbių simuliacija

Teikti kvalifikuotą kalbų mokymo paslaugą – labai svarbu, tačiau instituto partnerystė su verslu tuo toli gražu neapsiriboja.

„Išties dažnai sulaukiame verslo užklausų dėl tam tikrų sričių specialistų, gebančių kalbėti tam tikromis kalbomis. Norėdami paskatinti studentus, suteikti jiems dar daugiau motyvacijos mokytis kalbų, organizuojame renginius, kuriuose įmonės turi progą prisistatyti ir susipažinti su mūsų studentais bei pademonstruoti, kokios praktiškos naudos ir didžiulio privalumo darbo rinkoje suteikia daugiakalbystė.

Pernai, švęsdami Europos kalbų dieną, kartu su VšĮ „Kaunas IN“ organizavome išskirtinį studentus ir verslą sujungiantį renginį, kurio metu vyko darbo pokalbių simuliacija įvairiomis kalbomis. Įmonės labai maloniai atsiliepė į šią mūsų idėją, atvyko jų atstovai, kurie vykdė darbo pokalbius 5 kalbomis – anglų, rusų, vokiečių, norvegų, prancūzų. Sinergija buvo fantastiška, studentų įspūdžiai – taip pat! Labai gražiai vieni kitiems atsiskleidėme –  studentai turėjo progą pademonstruoti verslui savo kompetencijas, o patys dar kartą įsitikinti ir patirti, kokį didžiulį privalumą suteikia tam tikros kalbos mokėjimas“.

 

Kalbų populiarumą lemia emocijos ir pragmatizmas

„Kartą manęs paklausė, ar egzistuoja užsienio kalbų mokymosi mados? Be abejonės! Manau, kad didžiąja dalimi norą mokytis konkrečios kalbos lemia du faktoriai: pragmatinis ir emocinis. Tai, kas man bus naudinga, ir tai, kas man prie širdies,“ – tvirtina instituto vadovė.

Pasak jos, tai, kad tarp studentų populiariausia yra ispanų kalba, lemia toli gražu ne tiek tos kalbos paplitimas pasaulyje (po kinų tai yra antroji skaitlingiausia kalba pasaulyje), kiek emocinės priežastys – daugeliui tai yra skambi dainų, populiariosios kultūros kalba.

Tuo tarpu vokiečių, skandinavų kalbos Lietuvos kontekste yra laikytinos verslo kalbomis.

 

VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Tadas Stankevičius pastebi, kad „ Remiantis „Investuok Lietuvoje“ atlikta paslaugų centrų apklausa, buvo pastebėta, kad tam tikrų užsienio kalbų mokėjimas turi teigiamos įtakos darbuotojo darbo užmokesčiui ir jo augimui ateityje. Pavyzdžiui prancūzų, italų, ispanų kalbomis kalbantys specialistai gali tikėtis uždirbti 10 – 15 proc. daugiau, kalbantys skandinavų kalbomis – danų, suomių, norvegų, švedų – vidutiniškai, 15 – 20 proc. daugiau.“

 

„Įdomi situacija su rusų kalba. Viena vertus, tai labai svarbi verslo, kontaktų kalba, tačiau norinčių ją mokytis skaičius gali labai drastiškai kisti. Štai iki 2014 metų turėjome sparčiai augantį rusų kalbos besimokančių studentų skaičių, iš jų nemaža dalis buvo užsieniečių, tarkime, iš Pietų Korėjos, Italijos. Bet 2014 metais rusų kalbos populiarumas žaibiškai smuko. Taigi, kalbų mokymuisi įtakos turi net ir politinis kalbos angažuotumas“, – pasakoja Užsienio kalbų instituto direktorė.

 

Kalbos mokymasis nėra baigtinis procesas

Paklausta, kokias tendencijas pastebi kalbų studijose šiandien, V. Bijeikienė pirmiausia pamini vieną ryškiausių ir neišvengiamų – technologijų skverbimąsi.

„Jau dešimtmetį dirbame naudodami virtualią mokymosi aplinką – tai, kas prieš dešimtmetį atrodė nenatūralu ir nelabai priimtina, šiandien jau yra tapę kasdienybe ir be technologijų jau net neįsivaizduojame savo darbo. Jau keleri metai kalbas dėstome pilnai nuotoliniu būdu, naudodami vaizdo konferencijų įrankius. Taigi, kalbų mokymosi ateitis – kaip ir visa mūsų ateitis – eiti koja kojon su technologine pažanga. Galime tik spėlioti, kiek tam įtakos turės dirbtinis intelektas, kiti aukštųjų technologijų įrankiai, padedantys čia ir dabar išversti į bet kokią kalbą sakytinį ar rašytinį jūsų tekstą. Tikime technologine pažanga ir turime galvoti, kur ji gali mums padėti.“

Vis dėlto, docentė pabrėžia, kad kol kas nėra stebuklingo metodo per kelias dienas išmokti laisvai kalbėti nauja kalba. „Kaip bebūtų, kalbos yra imlios darbui. Kai manęs klausia, kiek reikia valandų, norint išmokti kalbą, visada atsakau: kalbos mokymasis nėra baigtinis procesas. Iš pradžių turi jos mokytis, o tada – vartoti ir mokytis toliau. Antraip visas mokymasis bus bevertis“.

 

VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus informacija.

Susiję straipsniai