2019 04 12

LSMU: gyvybės mokslų inovacijų židinys Kaune

Nuotrauka: LSMU.

 

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – didžiausia biomedicinos srities universitetinė aukštoji mokykla Lietuvoje ir Kauno klinikų bei Kauno klinikinės ligoninės vienas steigėjų, aktyviai prisideda prie augančio gyvybės mokslų verslo sektoriaus. Kaip pastebi LSMU prorektorė mokslui prof. Vaiva Lesauskaitė, dauguma šiuo metu universiteto mokslininkų vykdomų tyrimų turi taikomąjį pobūdį, auga bendradarbiavimas su verslu, kuriamos atžalinės įmonės, o gaunami geriausi Lietuvoje institucijos įvertinimai įrodo, kad universitetas puikiai susitvarko su keliamais iššūkiais ir yra konkurencingas tarptautiniu mastu.

 

Verslumą augina mokslo ir verslo bendradarbiavimo renginiuose

„Mes visą laika skatiname mokslo ir verslo bendradarbiavimą: bendrus projektus, idėjų patentavimą, licencijavimą. Mokslininkai jaučia ne tik finansinę naudą, bet ir džiaugiasi matydami, kad jų skurtos technologijos reikalingos ir plačiai naudojamos. Šiuo aspektu ypač išsiskiria Farmacijos fakulteto mokslininkai – auga ne tik jų sukuriamų produktų kiekis, bet ir sparčiai plečiasi užsakovų ratas,“ – pasakoja prof. V. Lesauskaitė.

Net 48 kūrybiški projektai pernai buvo pristatyti LSMU organizuotame mokslo ir verslo bendradarbiavimo renginyje „Išradimai sveikatai 2018“. Dar 16 unikalių sveikatos priežiūros sistemą tobulinančių sprendimų buvo pristatyta inovacijų laboratorijoje „Smart up Lab 2019“, kurios prizinis fondas siekė net 10 000 eurų.

Universiteto bendruomenės verslumas ir inovatyvumas auginamas ne tik universiteto ir partnerių organizuojamuose renginiuose. Ne mažiau svarbus LSMU aktyvus dalyvavimas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) veiklose, skatinant Lietuvos bei užsienio privataus ir viešojo sektorių institucijas, tyrėjus naudotis LSMU teikiamomis paslaugomis biomedicinos ir žemės ūkio mokslų kryptyse ar komercializuojant mokslinės veiklos rezultatus.

 

Startuoliams – visapusiškas universiteto palaikymas

Universitetas visapusiškai skatina akademinę bendruomenę kurti įmones, kurių idėjų pradžia – LSMU vykdyti moksliniai tyrimai. LSMU Plėtros tarnyba, atliekanti inovacijų ir technologijų perdavimo funkcijas, buria ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos gyvybės mokslų startuolių bendruomenę, vykdydama priešinkubavimo veiklas, organizuodama renginius, skirtus ugdyti verslumo ir inovacijų įgūdžius, suteikdama prieigą prie reikiamos infrastruktūros bei teikdama ekspertines konsultacijas inovacijų, intelektinės nuosavybės ir finansavimo pritraukimo klausimais.

Ne atsitiktinai 2018 m. LSMU, bendradarbiaudamas su Kauno technologijos universitetu, tapo Europos inovacijų ir technologijų instituto EIT HEALTH sveikatos krypties inovacijų centru Lietuvoje: vienas iš pagrindinių EIT HEALTH siekių – investuoti į perspektyviausius studentus, mokslininkus ir kitus tyrėjus, kuriančius komercinį potencialą turinčius produktus arba paslaugas, pritaikomas sveikatos sistemoje. LSMU aktyviai skatina studentus, mokslininkus, startuolius pasinaudoti EIT HEALTH teikiamomis galimybėmis finansuoti ir plėtoti idėjas, užmegzti ryšius ir pan. Vienas garsiausių startuolių, pasinaudojusių EIT Health teikiamomis galimybėmis – kauniečiai MB „Fidens“, vadovaujama buvusio KTU studento, dabar mokslininko dr. Manto Venslausko. Šis startuolis, bendradarbiaudamas su LSMU, kuria keletą produktų, susijusių su kraujotakos gerinimu.

 

Kreipiasi medicinos prietaisų kūrėjai

Kaip pastebi LSMU atstovai, šiuo metu itin populiaru – tiek tarp pasaulio rinkoje įsitvirtinusių stambių gamintojų, tiek tarp jaunų startuolių – kurti pačius įvairiausius sveikatinimo prietaisus bei įrangą.

Prof. V. Lesauskaitė. Nuotrauka: LSMU.

„Universiteto infrastruktūra veikia inovatyviu atviros prieigos principu – tai reiškia, kad tiek vidaus, tiek išorės vartotojai turi galimybę pagal sutartas sąlygas pasinaudoti šiuolaikiška ir naujausius poreikius atitinkančia moksline įranga tiek mokslo, tiek verslo, viešojo sektoriaus ar studijų reikmėms patenkinti. Dažnai į LSMU kreipiasi įmonės, turinčios idėjų sukurti arba patobulinti tam tikrą medicinos prietaisą ar funkcinius maisto produktus. Joms gali būti pasiūlomas visas ciklas – nuo molekulinių tyrimų, eksperimentų su gyvūnais, iki visų fazių klinikinių tyrimų su žmonėmis. Pastebime ir biotechnologijų, vaistų kūrimo paslaugų poreikio augimą,“ – sako prof. V. Lesauskaitė, pabrėždama, kad LSMU, bendradarbiaudamas su Kauno klinikomis ir Kauno klinikine ligonine, turi visas galimybes atlikti ir ikiklinikinius tyrimus, ir klinikinius tyrimus.

 

Plėtra svarbi ne tik šalies ekonomikai, bet ir pacientų gydymui

Nors gyvybės mokslų inovacijų skaičius auga, tačiau jų produktų vystymo laikas paprastai daug ilgesnis, didesni investicijų poreikiai, reikalinga sudėtinga mokslinė infrastruktūra. Negana to, produktų vystymų eigoje reikalingos skirtingos kompetencijos: tarpdiscipliniškumas ir gebėjimas vadovauti mokslininkų komandai, produkto vystymo ir rinkos išmanymas, be abejonės – ir verslumo įgūdžiai.

„Gyvybės mokslų startuoliai beveik visada neapsiriboja Lietuvos rinka, o privalo konkuruoti tarptautiniu mastu, todėl inkubacinis periodas ir įsitvirtinimas paprastai trunka ilgiau. Svarbu ne tik sudaryti kuo geresnes sąlygas gyvybės mokslų sektoriui vystytis, tačiau ir dėti papildomų pastangų mokslo, mentorystės projektais, skirti dėmesio verslumo įgūdžių skatinimui, inkubavimui, startuolių akseleravimo programoms bei ankstyvosios stadijos įmonių finansavimui,“ – sako prof. V. Lesauskaitė.

Kita vertus, pasak profesorės, svarbu ne tik sudaryti palankias sąlygas Lietuvoje veikiančioms įmonėms, bet ir pritraukti stambiuosius užsienio investuotojus: sėkmingai pritraukdamas ir efektyviai naudodamas investicijas gyvybės mokslų sektorius galėtų sukurti daugybę naujų darbo vietų, paskatinti vystomų mokslinių tyrimų plėtrą, prisidėti prie šalies ekonominio augimo ir, ne mažiau svarbu, efektyvaus pacientų gydymo.

 

VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus informacija.

Susiję straipsniai