2018 12 14

Nuo kabelių tiesėjo iki vadovo: pasaulinėje IT įmonėje įsitvirtinęs lietuvis dalijasi karjeros patarimais

Nuotrauka: Kauno technologijos universiteto archyvas.

 

„Mano karjera prasidėjo nuo paprasčiausių darbų – sienų gręžimo ir kabelių tiesimo“, – pasakoja Andrius Skunčikas, kurio gyvenimo aprašyme – visa gerai žinomų IT kompanijų kolekcija. Baigęs studijas Kauno technologijos universitete (KTU) ir startavęs IT įmonėje „Elsis“, energingas darbuotojas per 15 metų nuosekliai  nužingsniavo iki vienos pasaulinės rinkos lyderės – JAV kompanijos „Oracle“, kurioje jau treji metai dirba Baltijos šalių padalinio pardavimų vadovu.

 

IT rinkos milžine vadinamojoje „Oracle“ dirba daugiau kaip 138 tūkst. darbuotojų. Iš jų – 40 tūkst. technologijų vystymo specialistų ir inžinierių, 19 tūkst. – programinės įrangos priežiūros specialistų.

„Oracle“ priklauso daugiau kaip 17 tūkst. išradimų, patentuotų visame pasaulyje. Ši kompanija aptarnauja 430 tūkst. klientų iš 175 pasaulio šalių, o metinės pajamos 2017 metais siekė daugiau kaip 37 mlrd. dolerių.

 

Sėkmės paslaptis – trauka iššūkiams

„Iki šios dienos pamenu, kokia teisinga spalvų seka sudėlioti kabelį RJ45 duomenų tinklo jungtyje“, – juokiasi A. Skunčikas, kuris 1997 m. įstojo į tuometinį KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakultetą. A. Skunčikas pasakoja, kad jau tais laikais įžvelgė tolimą pasirinktos srities perspektyvą: „Devyniasdešimtųjų pabaigoje telekomunikacijos buvo viena iš sparčiausiai besivystančių sričių“.

Vaikiną ypač domino realaus darbo aplinka. „Dar studijuodamas norėjau būti kaip įmanoma arčiau tiesioginio technologijų taikymo praktikoje“, – prisimena Andrius, tuomet tik atsargiai pasvajodavęs apie darbą su kažkuriuo iš globalių technologijų lyderių.

„Manau, jog širdyje esu inžinierius – man svarbus galutinis rezultatas ir visuomet ieškau naujų iššūkių“, – neabejoja A. Skunčikas, kurio šiandieninė darbo rutina – toli  gražu nebe kabelių montavimas, o darbas su išskirtiniais klientais, derybos, susitikimai ir nuolatinės komandiruotės. A. Skunčikas mėgsta vadovautis šmaikščia fraze: „Strategija be sėkmingo vykdymo – viso labo haliucinacija“ (angl. Strategy without Execution is a Halucination).

„Įmonės valdyme strategija yra labai svarbi, bet ne mažiau – jos sėkmingas įgyvendinimas. Strategija – tai yra gebėjimas atrasti konkurencinį pranašumą ir jį įgyvendinti suteikiant tinkamus prioritetus, lėšas, išteklius ir vadovus“, – įsitikinęs A. Skunčikas.

Jo manymu, esant dideliems pokyčių tempams, kompleksiškumui dažnai iškyla grėsmė „užsižaisti“ planavimo, diskusijų stadijoje. Ypač didelė rizika tiems, kurie pagal asmenybės tipą orientuoti į procesą.

„Tikiu, jog „inžinerinio“ mąstymo ar tipo asmenybės yra orientuoti į rezultatą. Jos mato visą schemą ir mintyse sprendžia, ar schema, įjungus į rozetę, veiks ir džiugins planuotu rezultatu“, – sako A. Skunčikas.

„Būna sėkmingų projektų, būna „susvilusių mikroschemų“. Manau, kad inžinieriai nesėkmės atveju turi įgimtą sportinį interesą – imtis naujo projekto, patobulinti ir anksčiau ar vėliau mėgautis rezultatu“.

 

Pirmas žingsnis – nuo įvaldytos kalbos

Paklaustas, kas pagelbėjo įsitvirtinti užsienio kompanijose ir kas labiausiai padėtų kiekvienam pasirengti darbui tarptautinėje aplinkoje, A. Skunčikas pabrėžia dažnai kartojamą patarimą – gerai išmokti anglų kalbą.

„Viskas prasideda nuo gerų anglų kalbos įgūdžių. Manyčiau, šiandienos studentams ar jauniems specialistams tai nėra didelė problema“, – pastebi A. Skunčikas.

Tiesa, akcentuoja, kad gebėjimas kalbėti užsienio kalba neturi būti „teorinis“, kai prieš susitikimą su partneriais surepetuojamos išdailintos frazės. Būtina įgusti sklandžiai dėstyti mintis užsienio kalba esamu momentu – nesvarbu, ar tai įtemptos derybos, ar neformalus pokalbis per kavos pertrauką.

„Galiu pasakyti iš patirties – reikia nemažai praktikos, kad natūraliai jaustumeisi ir užtikrintai bendrautum su įvairių kultūrų ir tautybių kolegomis“, – tikina A. Skunčikas.

„Oracle“ Baltijos šalių padalinio pardavimų vadovas pastebi dar vieną aspektą, kuris teikia pridėtinę vertę profesionalams, dirbantiems technologijų srityje ir norintiems patraukti rinkos lyderių dėmesį. Pasak jo, sklandžiam bendradarbiavimui kelius atveria platesnis požiūris.

„Šalia vadinamųjų „kietųjų technologijų“ visada domėjausi, kaip veikia programinė įranga, kokią vertę iš to gauna įmonė, organizacija. Šios bazinės žinios padeda eiti į priekį ir universaliai kalbėtis tiek su verslo, tiek su techninius sprendimus priimančiais žmonėmis“, – sako jis.

Pasak A. Skunčiko, dirbant tarptautinėje įmonėje adaptyvus ir lankstus mąstymas – būtinos savybės.

„Strategija ir prioritetai yra nustatomi korporacijų vadovybės pagal didžiųjų rinkų, pavyzdžiui, JAV, poreikius ir rinkos sąlygas. Šiandieninio spartaus tempo sąlygomis reikia sugebėti greitai įsigilinti, suprasti ir teisingai nuspręsti – kur ir kaip paskirstyti savo ar komandos laiką, resursus, dėmesį“.

Jis akcentuoja, kad, be išvardintų dalykų, ne mažiau svarbu sugebėti paaiškinti ir motyvuoti, kodėl priimtas vienas ar kitas sprendimas, kokia yra nauda vietinėje rinkoje.

 

Įžvelgia daugiau panašumų nei skirtumų

A. Skunčikas, skirtingai nei įprasta manyti, neįžvelgia esminių skirtumų – dirbama vietinio ar užsienio kapitalo įmonėse. „Sunku pakomentuoti skirtumus. Veikiausiai tai labai priklauso nuo kiekvieno žmogaus poreikių ir galimybių, ambicijų. Abiejuose variantuose yra ir pliusų, ir minusų“, – sako jis.

„Aš pats vertinu galimybę bendrauti su įvairių tautybių, kultūrų kolegomis, klientais ar partneriais“, – pabrėžia A. Skunčikas, pasak kurio – žmonių darbo aplinkoje bruožai panašūs bet kurioje šalyje.

„Visur galime sutikti intravertų ir ekstravertų, kūrybingų ir labai disciplinuotų žmonių“, – priduria jis. A. Skunčikas pritaria gerai žinomam principui: reikia galvoti globalia, o veikti lokaliai. „Bazinius kultūrinius skirtumus galima greitai suprasti ir prisitaikyti, o vėliau suveikia bendražmogiškos vertybės – pagarba, tolerancija ir etiškas elgesys. Ir tai nepriklauso nuo rasės, tautybės, religijos, pažiūrų“.

„Tarptautinės įmonės suteikia sąlygas mokytis ir semtis patirties. Didelėje organizacijoje galima sukaupti pakankamą žinių bagažą, o tada – atrasti kitą įdomų karjeros iššūkį“, – sako A. Skunčikas. Jį patį motyvuoja galimybė sekti technologijų raidą skirtingose šalyse ir geriausius pavyzdžius taikyti Lietuvoje ar Baltijos šalyse.

„Tarptautinėje aplinkoje kartu susiduriama ir su didele konkurencija. Koks to padarinys? Laimi geriausieji ar tam tikros srities ekspertai, sugebantys gerai pristatyti save ir savo potencialą“, – pastebi A. Skunčikas.

Svajojantiems apie tarptautinę karjerą A. Skunčikas pataria pirmiausia pažinti save. „Pagalvokite, kas yra jūsų stiprioji pusė ir kaip ją galima dar labiau sustiprinti žiniomis ir kompetencija. Ko gero, yra tiesa, jog 70 proc. žinių įgyjama praktikoje“.

Jaunimui jis siūlo ieškoti galimybių atlikti praktiką tiek vietinėse Lietuvos įmonėse, tiek kreiptis tiesiai į tarptautines įmones. „Padirbėję kad ir keletą mėnesių, geriau suprasite, kokios kompetencijos darbuotojus įmonės vertina labiausiai, kaip jas įgyti“, – pataria jis.

 

Kauno technologijos universiteto informacija.

Susiję straipsniai