2019 03 04

Užsieniečiai studentai: myli Kauną, bet įsidarbinti po studijų kelią užkerta kalbos barjeras ir socialinių ryšių stoka

Nuotrauka: A. Aleksandravičius.

 

Sėkminga studijas Lietuvoje baigusių užsieniečių integracija valstybei atneštų apie 19 mln. eurų per metus, rodo „Kurk Lietuvai“ atliktas tyrimas. Vis dėlto, studijas šalies aukštosiose mokyklose baigę užsieniečiai Lietuvoje pasilikti neskuba.

 

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas pastebi pozityvią tendenciją – kasmet Lietuvos aukštosioms mokykloms pavyksta pritraukti vis daugiau užsieniečių pilnoms studijoms, o šiemet tokių studentų šalyje yra apie 6,3 tūkst. „Užsienio studentai savo įnešamomis lėšomis švelnina aukštųjų mokyklų finansavimo problemas bei turi potencialą prisidėti prie tam tikrų specialistų trūkumo mažinimo darbo rinkoje“, – nurodo G. Jakštas.

 

Kaune šiuo metu aukštojo mokslo diplomo siekia 2444 užsieniečiai. Nors pirmaujančiame Vilniuje studijuoja 726 studentais daugiau, trečiame populiariausiame mieste – Klaipėdoje – jų keturiskart mažiau nei Kaune. Užsieniečių dažniausiai pasirenkamus sveikatos mokslus Lietuvoje šiuo metu studijuoja 23 proc. visų užsieniečių, o Kaune – net 42 proc.

Kaune užsieniečiai daugiausiai studijuoja sveikatos mokslus ir inžineriją, 2018-19 m. duomenys (Šaltinis: Švietimo valdymo informacinė sistema, 2019)

 

Nepaisant kasmet augančio užsieniečių studentų skaičiaus, MOSTA duomenimis, po studijų baigimo Lietuvoje dirbti lieka vos 7 proc. užsieniečių. Siekiant geriau suprasti priežastis, lemiančias tokį žemą užsieniečių absolventų įsidarbinimo lygį, praėjusių metų rudenį buvo atlikta 300 užsieniečių, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose, apklausa. „Pastebime, kad užsienio studentai itin patenkinti gyvenimu Lietuvoje ir kad ketvirtadalis jų norėtų po studijų dirbti Lietuvoje. Ypač Kauno studentai apklausos metu minėjo, kad jie Kauną myli ir laiko namais. Jeigu būtų įsidarbinęs bent ketvirtadalis visų užsieniečių, praeitais metais baigusių studijas Lietuvoje, jų darbo vietos būtų sugeneravusios papildomų 18,5 mln. eurų Lietuvos ekonomikai“, – sako M. Misiulaitytė.

 

Pasak programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės, užsieniečių integracijos nauda seniai pripažinta daugelyje šalių. „Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos analizės rodo, kad aukštos kvalifikacijos imigrantai prisideda prie pasaulyje stipriausiai augančių sektorių (STEM, sveikatos apsaugos) vystymosi bei papildo senkančius žmogiškųjų išteklių rezervus. Europos visuomenei senstant, kova dėl geriausių studentų pritraukimo ir išlaikymo ateityje taps tik intensyvesnė“, – teigia M. Misiulaitytė.

 

Vis dėlto, norint pasinaudoti užsienio studentų turimais gebėjimais, valstybė turėtų užtikrinti kryptingą studentų integraciją į Lietuvos visuomenę studijų metu. Apklausa atskleidė, kad 42 proc. užsienio studentų pagrindiniu trikdžiu įsiliejant į darbo rinką Lietuvoje laiko kalbos barjerą.

 

Marta Misiulaitytė

Žinome, kad vienas efektyviausių būdų išmokti kalbą yra gyvas bendravimas su vietiniais. Vis dėlto, iš respondentų atsakymų aiškėja, kad ne visiems užsienio studentams pavyksta rasti ryšį su lietuviais. Dažnai užsieniečiai dėl integracinių struktūrų trūkumo formuoja atskiras bendruomenes, kuriose bendrauja angliškai, o tai apsunkina galimybes išmokti sklandžiai bendrauti lietuviškai“, – pastebi M. Misiulaitytė. „Keletas tyrime dalyvavusių studentų iš Kauno minėjo, jog jie savo inciatyva kalbina kauniečius autobuse, gatvėje. Tačiau tai labiau išskirtiniai atvejai“.

 

Dažnai toks atsiskyrimas nuo plačiosios visuomenės susijęs su kokybiškų ir nemokamų lietuvių kalbos kursų trūkumu, taip pat ir su paskaitų tvarkaraščių bei bendrabučių formavimu, sistemiškai atskiriant lietuvius nuo tarptautinių studentų. Tyrime dalyvavę studentai, kurie buvo labiausiai motyvuoti likti Lietuvoje, turėjo lietuvių pažinčių tinklą, o neturėję – buvo neužtikrinti dėl likimo Lietuvoje dėl baimės stokoti socialinių kontaktų. „Kaip gerą integracijos pavyzdį galima paminėti Estiją, kuri per pastaruosius metus itin pagerino užsieniečių absolventų įsidarbinimo rodiklius.

 

Universitetai Estijoje pasiūlė nemokamus estų kalbos kursus iki pažengusio lygmens, Kultūros ir Švietimo ministerijos pristatė kelias kokybiškas nemokamas kalbos mokymosi programėles, kurios taip pat supažindina su šalies kultūra ir papročiais, – teigia M. Misiulaitytė. – Verta išskirti ir Švediją, kur visi studentai priskiriami draugijoms pagal regionus ir pomėgius, taip įtraukiant tarptautinius studentus į vietinį gyvenimą. Ši ir minėtos Estijos iniciatyvos prisideda prie socialinių kontaktų ir kalbinių žinių kaupimo, reikalingo įsitvirtinimui šalyje.”

 

Panašių iniciatyvų poreikį Lietuvoje atskleidžia ir apklausos rezultatas, kad trečdalis respondentų norėtų po studijų išvažiuoti į kitą (bet ne gimtąją) šalį, nes mano, kad ten jų lauktų lengvesnė socialinė ir kultūrinė integracija. Mažiausiai savo ateitį su Lietuva sieja iš Europos Sąjungos šalių atvykę studentai. Pagrindiniais veiksniais, lemiančiais tokį sprendimą, apklausos metu jie įvardino galimybę gyventi arčiau savo artimųjų, aukštesnius atlyginimus bei galimybę bendrauti gimtąja kalba.

 

Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susidūrė Lietuvoje (Šaltinis: „Kurk Lietuvai“ tyrimas, 2018):

  • Integracija į visuomenę (35 proc.);
  • Administracinės/su migracija susijusios procedūros (29 proc.);
  • Akademiniai iššūkiai (22 proc.).

 

Pagrindinės matomos kliūtys įsidarbinimui („Kurk Lietuvai“ tyrimas, 2018):

  • Kalbos barjeras (42 proc.);
  • Nepatrauklus atlyginimas (23 proc.);
  • Administracinės/su migracija susijusios procedūros (20 proc.).

 

Projekto metu gimusi iniciatyva „LT Buddies” į vieną didelę bendruomenę pradėjo jungti visus tikinčius draugiškais ir įvairiems žmonėms ir gyvenimo būdams atvirais miestais. Pagrindinė iniciatyvos idėja – suvienyti naujai atvykusius ir ilgalaikius šalies gyventojus bendroms veikloms, taip stiprinant bendruomeniškumą ir paspartinant atvykusiųjų integraciją. Pasak M. Misiulaitytės, pavadinimas „LT Buddies“ puikiai atspindi veiklos misiją – „kad nebūtume vieni kitiems svetimi, įtrauktume grįžusius lietuvius ir atvykusius užsieniečius į miesto gyvenimą, socialines veiklas, kitaip tariant – kad taptume bičiuliai vieni kitiems bei Lietuvai.“

 

Pasak M. Misiulaitytės, nors tokia inciatyva negali atstoti reikalingų struktūrinių priemonių užsieniečių integracijai, tai svarbus žingsnis formuojant užsieniečiams palankesnę aplinką ir mažinant socialinį atotrūkį tarp atvykusiųjų ir vietinių gyventojų.

 

 

Registraciją į LT Buddies platformą galima rasti www.ltbuddies.com

Plačiau apie „Kurk Lietuvai“ www.kurklt.lt

Susiję straipsniai