Kiekvienas turistas, atvykęs į miestą, palieka pėdsaką – ne tik nuotraukas socialiniuose tinkluose, bet ir anglies dioksido emisijas, sunaudotą energiją ar vandenį.
Šiandien, kai klimato kaita tapo nebe abstrakčia, o labai realia grėsme, vis daugiau keliautojų sąmoningai domisi, kiek jų atostogos kainuoja planetai. Tai atveria naują iššūkį ir galimybę miestams: kaip užtikrinti, kad turizmas ne tik atneštų ekonominės naudos, bet ir būtų darnus su aplinka bei vietos bendruomenėmis.
Keliautojų požiūris ir skandinaviškos pamokos
„Booking.com“ kasmetinė „Travel & Sustainability“ ataskaita rodo gana nuoseklias ir aiškias pasaulines tendencijas. 2025 m. atliktas tyrimas su 32 tūkst. keliautojų parodė, kad 93 % nori rinktis tvaresnes keliones ir bent iš dalies jau taip daro. Auga ir pačių keliautojų sąmoningumas: pavyzdžiui, jei 2020 apklausoje tik 43 proc. keliaujančiųjų nurodė išjungiantys oro šildymo / kondicionavimo sistemas apgyvendinimo vietose, tai 2025 m. taip darančiųjų buvo jau 67 proc. Be to, net 73 % keliautojų tvirtino norintys, kad jų pinigai liktų vietos bendruomenėje ir prisidėtų prie aplankytos šalies ekonomikos.
Dairantis pavyzdžių, kaip galima suderinti turizmą ir aplinkosaugą, artimiausi ir vieni daugiausiai šioje srityje nuveikę yra Šiaurės Europos miestai. Neatsitiktinai Helsinkis 2024 m. pripažintas tvariausia pasaulio turizmo kryptimi: mieste net 88 % viešbučių ir 100 % konferencijų erdvių turi nepriklausomus tvarumo sertifikatus, daugiau nei pusė miesto elektros gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, perdirbama beveik pusė atliekų.
Kiti šiauriečiai – norvegai, priėmė sprendimą, kad nuo 2026 m. populiariuose Vakarų Norvegijos fiorduose galės plaukioti tik nulinės emisijos kruiziniai laivai ir keltai. Skandinavijos požiūriui būdingas naujų technologijų taikymas ir glaudus bendradarbiavimas tarp šalių sprendžiant turizmo iššūkius. Žinoma, lygiagrečiai vykdoma atitinkama rinkodara, formuojanti regiono, kaip autentiškos, tvarios krypties įvaizdį.
Kelionė atsakingo turizmo link
Europos kelionių komisijos (EKK) viceprezidentė Lidija Bajarūnienė primena, kad Lietuva darniojo turizmo kryptimi žengia jau daugiau nei dešimtmetį: darnaus turizmo gairės patvirtintos dar 2017 m., o populiarinant idėją ir siekiant atkreipti dėmesį į geruosius pavyzdžius, ne kartą organizuoti mokymai, nacionaliniai ir tarptautiniai konkursai, kuriuose darnumo aspektu vertintos apgyvendinimo įstaigos, kelionių organizatoriai ar maršrutai.
„Pastaruoju metu kalbame ir apie darnųjį, ir apie regeneratyvųjį turizmą, kurio siekis – ne tik išsaugoti, bet ir kurti teigiamą poveikį aplinkai, kultūrai ir bendruomenėms. Itin svarbus tampa viską vienijantis atsakingas turizmas“, – sako L. Bajarūnienė.
Ji pristatė EKK kampaniją „Unlock an Unexpected Upgrade“, kuri siūlo kompleksinius pokyčius: pavyzdžiui, turistai skatinami keliauti ne sezono metu (komisijos duomenimis, vienas iš trijų turistų keliauja liepos-rugpjūčio mėn.), arba vengti karščių – ši rekomendacija ypač palanki Lietuvai, populiarinant „coolcation“ ( – liet. „šaltostogos“) tipo atostogas. Tarp kitų patarimų: lankyti labiau nutolusias vietoves, atrasti naujas kryptis, gerbti vietos gyventojus ir jų tradicijas (kai kuriose vietovėse turistų skaičius viršija vietinių gyventojų skaičių santykiu 1 600:13 – t. y. turistų būna gerokai daugiau nei vietinių gyventojų), keliauti viešuoju transportu (traukiniais, elektromobiliais), remti vietos verslą naudojantis paslaugomis, perkant suvenyrus, apsistojant pas vietinius gyventojus.
„Praėjusiais metais Kaune organizavome EKK visuotinį susirinkimą, kurio vienas iš reikalavimų buvo darnumas, – sako EKK viceprezidentė. – 42 šalių turizmo lyderiai buvo sužavėti Kauno išradingumu: pradedant perdirbto popieriaus ranka rašytais sveikinimo atvirukais, perdirbamomis akreditacijų kortelėmis, kurias surinkus ir apdorojus pagaminti marškinėliai, ir baigiant parengtais dviračių ir bėgiojimo maršrutais, atliekų rūšiavimu bei vietos produkcijos pristatymu.“
L. Bajarūnienė priminė, kad ir šių metų Pasaulinė turizmo diena, kuri bus minima rugsėjo 27 d., dedikuota darnumo temai. Ji įsitikinusi, kad darnumas jau nėra nesuprantama sąvoka – kur kas sunkiau išmatuoti, kiek esame darnūs, kiek dar turime tobulėti.
Kaunas imasi iniciatyvos pažvelgti įdėmiau
„Reikia pripažinti, kad nors iniciatyvų darniojo turizmo kryptimi Kaune jau esama, tačiau, lyginant su netolimais kaimynais, dar turime daug ko pasimokyti ir pasisemti“, – sako „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius. Jis pastebi, kad tame pačiame Baltijos regione, panašiomis klimato sąlygomis gyvenantys Skandinavijos miestai jau turi patvirtintas strategijas, emisijų mažinimo planus, o kai kur – net specialius etatus savivaldybėse, skirtus išimtinai darniojo turizmo klausimams analizuoti ir spręsti. „Mes šioje srityje dar tik mokomės, bet gilinimasis į šią temą suteikia galimybę tapti pionieriais ir galbūt pirmuoju miestu, matuojančiu turizmo verslo emisijas ir taikančiu jų mažinimo strategiją“, – sako jis.
Vienu svarbių rodiklių, anot T. Stankevičiaus, turėtų būti ne tik turistų skaičius, bet ir jų apsistojimo trukmė: kuo ilgiau svečias praleidžia mieste, tuo daugiau sukuria ekonominės naudos, palikdamas mažesnį CO2 pėdsaką – ir tuo mažiau tokia kelionė tampa „greito vartojimo“ patirtimi. Toks požiūris leidžia į turizmą žvelgti ne tik per komerciją, bet ir per socialines vertes: atvykę žmonės tampa miesto gyvenimo dalimi, atranda jo kultūrą, įsilieja į vietos kasdienybę.
Viešbučių indėlis žaliojo kelio link
Kiek tvarumo idėjos aktualios Kaune? Paklausėme Jūratės Rudienės, „Radisson Hotel Kaunas“ generalinės direktorės – nes šis viešbutis yra gavęs „Green Key“ įvertinimą – tai ženklas, kad čia atsakingas požiūris neapsiriboja vien marketingu.
Pasak pašnekovės, „Green Key“ yra dalis platesnės atsakingo verslo („Responsible Business“) programos, kurią visa „Radisson“ grupė įgyvendina jau daugelį metų. Šis sertifikatas paremtas aiškiais reikalavimais, apimančiais energijos vartojimo efektyvumą, atsakingą požiūrį į aplinką, bendruomenę ir darbuotojus. Kadangi ši programa įgyvendinama ilgą laiką, atitikti „Green Key“ kriterijus viešbučių tinklui nebuvo sudėtinga.
„Mes naudojame tik žaliąją elektros energiją, nebesiūlome vienkartinių plastikinių buteliukų, o kosmetikos priemonės tiekiamos daugkartinėse talpose. Turime „Light Housekeeping“ programą, kur svečiai gali prisidėti prie vandens ir energijos taupymo, pasirinkdami, kad patalynė nebūtų keičiama kasdien. Be to, visų viešbutyje vykstančių renginių CO2 emisijos yra kompensuojamos bendradarbiaujant su „First Climate“ organizacija, be papildomų pastangų ar mokesčių klientams“, – pokytį kuriančias praktikas vardija Kaune veikiančio viešbučio vadovė.
Pasak jos, vis daugiau žmonių vertina tokius sprendimus, ypač verslo klientai ir svečiai iš užsienio. Tai tampa konkurenciniu pranašumu, bet kartu ir platesne filosofija – nuo darbuotojų mokymų apie atsakingą elgesį iki savanorystės iniciatyvų vietos bendruomenėje.
Kaunas tarptautiniame tinkle: Baltijos regiono miestų pamokos
Kaunas jungiasi prie „CliNeDest“ („Climate Neutral Destinations“) – vieno įdomiausių naujų projektų, ieškančių būdų, kaip turizmą paversti klimatui draugiška veikla. Projekte dalyvauja 8 Baltijos regiono miestai – Helsinkis, Tamperė, Stokholmas, Gdanskas, Stavangeris, Orhusas, Talinas ir Kaunas. Jo pagrindinė idėja labai paprasta, bet kartu ambicinga: padėti turizmo įmonėms ir miestams pereiti prie klimatui neutralios veiklos. Tai daroma ne teorijų, o praktikos būdu – sukuriant įrankius, kurie leidžia kiekvienam verslui pamatuoti savo veiklos CO₂ pėdsaką, išmokti jį mažinti ir pasiūlyti lankytojams mažiau taršias patirtis.
Kaunui tai yra dviguba galimybė. Pirmiausia – mokytis iš Skandinavijos miestų, kurie šioje srityje jau yra gerokai pažengę. Antra – tapti turizmo verslo emisijas matuojančiu pionieriumi Lietuvoje, pagal tai adaptuojant miesto turizmo strategiją, kuri vėliau galėtų tapti pavyzdžiu ir kitiems šalies miestams.
„CliNeDest“ neapsiriboja tik įrankių testavimu – projekte kuriamas „Climate Neutral Destination Network“, klimatui neutralių veiklų siekiančių, miestų tinklas. Tai reiškia, kad Kaunas įgyja ne tik metodiką, bet ir tarptautinį bendradarbiavimo lauką, kuriame dalijamasi patirtimi, kuriami bendri standartai, planuojamos ilgalaikės kryptys. Tad miestui tai dar ir proga įrodyti, kad Kaunas yra ne tik patogus, svetingas, bet ir moderniai darnus.
Kviečiame verslus jungtis
Kauno turizmo įmonės šiandien turi unikalią galimybę – nemokamai naudotis „CliNeDest“ priemonėmis, kurios padės matuoti savo veiklos CO₂ pėdsaką, gauti ekspertų konsultacijas bei dalyvauti praktinėse dirbtuvėse. Tai – konkurencinis pranašumas augančios darnumo paklausos sąlygomis ir indėlis į miestą, kuriame turizmas kuriamas ne vienai dienai, o ateičiai. Daugiau informacijos apie dalyvavimą projekto veiklose verslui – kvietime jungtis prie tvaraus turizmo iniciatyvos.
