Visai netoli Kauno miesto centro esančiuose Aukštuosiuose Šančiuose slepiasi piliakalnis, žinomas ne tik Šančių piliakalnio, bet ir Aukštapilio vardu. Jį gaubiantis Nemuno dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje esantis Aukštųjų Šančių ąžuolynas yra mažesnioji išlikusi Kauną supusios ąžuolų girios dalis. Piliakalnį rasite važiuodami iš K. Baršausko gatvės.
Šis piliakalnis, taip pat žinomas Aukštapilio vardu, yra Nemuno dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje, Aukštųjų Šančių ąžuolyne, kuris yra mažesnioji išlikusi Kauną kadaise supusios ąžuolų girios dalis. Piliakalnį rasite važiuodami iš K. Baršausko gatvės, dar neprivažiavus karių kapinių.
Dar 1924 m. piliakalnį vaizdingai aprašė aisčių tikybos pagrindus suformavęs Domas Šidlauskas: „Turbūt niekas nežino, jog Kauno pašonėje, A. Šančiuose, yra piliakalnis. Nors vieta labai graži ir visomis pusėmis keliauja žmonių, bet pridengtas ąžuolų, eglių ir skroblų jis nepuola niekam akysna.“
Statūs išretintais lapuočiais apaugusio piliakalnio, datuojamo II tūkstm. pradžia, šlaitai siekia 30 m aukštį. Nedidelė, vos 4,5 m ilgio ir 8 m pločio jo aikštelė keturkampė, pailga. Vakariniame jos krašte – 1,5 m aukščio ir 15 m ilgio pylimas.
Senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ nariai – romuviai – greta piliakalnio įkūrė šventvietę, 2013 m. priešais jį esančioje aikštelėje įrengtas aukuras. Čia minimos baltiškos šventės, atliekamos įvairios apeigos. Eidami gilyn į ąžuolyną aptiksite ir žaibo pažymėtą Perkūno ąžuolą. Aplink jį „Romuvos“ bendruomenės nariai suformavo paleoastronominį kalendorių. Tai iš akmenų sudėliotas 14 m skersmens apskritimas, turintis 12 sektorių.
2003 m. netoli piliakalnio, ąžuolyne, surasti Antrojo pasaulinio karo vokiečių, karo belaisvių, palaikai. Vėliau jie ekshumuoti ir perlaidoti į šalia esančias Aukštųjų Šančių karių kapines. Aplankę piliakalnį užsukite ir į jas, įkurtas dar 1891 m. už tuometinių Kauno miesto ribų, Rusijos kariuomenės Kauno įgulos kariams. Iš viso kapinėse istoriškai susiformavo 7 laidojimo kvartalai, čia palaidota Rusijos, Vokietijos ir Lietuvos karių. Kapų eilės antrame Lietuvos karių sklype atkartoja Gediminaičių stulpų piešinį.
