Palemone esantis Vieškūnų piliakalnis, dar vadinamas Amalių piliakalniu ar Šuneliškių kalnu, atrastas tik 1992 m. Greičiausiai būtent dėl to, kad ilgai buvo nežinomas, tai vienas geriausiai išsilaikiusių piliakalnių Lietuvoje. Jis datuojamas XIV a. antrąja puse.
Kadaise ant piliakalnio stovėjusi medinė pilaitė – ji buvo pastatyta iš pietryčių pusės dengti Kauno pilį, kaip gynybinio žiedo dalis. Ji buvo mažiausiai kartą užpulta. Deja, pilaitės pavadinimas nežinomas. Šalia pilaitės, piliakalnio papėdėje, ankstesnės akmens amžiaus gyvenvietės vietoje įkurta nauja, gyvavusi tiek, kiek piliakalnis. Gyvenvietė plačiau tyrinėta 2000-aisiais. XIV a. kultūriniame sluoksnyje rasta keramikos, gyvulių kaulų, molio tinko, žalvarinių papuošalų, geležinių ginklų liekanų.
Vienoje iš legendų apie šį piliakalnį teigiama, kad čia sau gyvybę atėmė dvarininko duktė. Tikima, kad čia vaidenasi, girdimas šunų lojimas. Todėl ir Šuneliškės.
1998–2002 m. piliakalnis, kurį buvo apardžiusios Kauno marios (teigiama, kad iš viso vanduo ir dirvožemio erozijos šioje teritorijoje sunaikino pusšimtį piliakalnių), sutvarkytas. Atkurtas ir sutvirtintas erodavęs šlaitas, nukirsta dalis medžių, įrengti laiptai, suoleliai, sūpynės, papėdėje pastatytas paminklas Kauno marių nuplautiems Žiegždrių, Rumšiškių, Dovainonių, Guogų, Pelekonių piliakalniams. Čia sumūrytas ir aukuras.
Visais metų laikais nuo piliakalnio atsiveria puikus vaizdas į marias, smėlio šlaitus ir Lietuvos baroko perlą – Pažaislio vienuolyną. Šioje atokioje vietoje galima atsipalaiduoti ir įsiklausyti į paukščių čiulbėjimą – juk čia pat ir Lakštingalų slėnis, unikalus gamtos sukurtas kampelis. 1937 m. šalia slėnio apsigyveno poetė Salomėja Nėris, o šiandien galite aplankyti jos memorialinį muziejų. Kitoje pusėje nuo Lakštingalų slėnio – Kauno jachtklubas.
Iš čia matosi ir valstybės saugomos Kauno tvirtovės Palemono forto liekanos, apsuptos 29 gynybinių įtvirtinimų grandine. Beje, visai šalia rasite pažymėtą 1 km ilgio istorinį ekologinį taką „Pažinimas“.
