Verslas
2022 08 30
Kauno Aleksoto inovacijų parkas – 30 ha argumentas inovatyvaus verslo Kaune ateičiai

„Prieš pradedant kalbėti apie šį miesto ateičiai potencialiai išties reikšmingą projektą reikėtų pabrėžti, jog nepaisant oficialaus pavadinimo – Aleksoto inovacijų pramonės parkas, tikslesnis – Inovacijų parko vardas. Būtent inovacijos ir jų kuriama aukštesnė pridetinė vertė yra esminė dedamoji, kodėl šis parkas kuriamas. Plėtros planas aiškiai užtvirtino, kad inovacijų kūrimo ir plėtojimo skatinimas yra šios teritorijos ateities esmė.“ – inovacijų parko Kaune reikšmę ir vertę komentuoja VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas.

 

Rugpjūčio 23 d. Žalgirio arenos Nemuno salėje ir visiems prieinamos viešos online transliacijos metu buvo pristatytas tiek investuotojų, tiek vietos bendruomenių nekantriai lauktas Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parko (KAIPP) plėtros planas. Pristatymo metu aptartos ne tik urbanistinės plėtros gairės, bet ir labai konkretūs parko veiklos principai, apimantys nuomininkų ir investuotojų pritraukimo sąlygas bei užsibrėžtus veiklos rodiklius.

 

Kaip akcentavo sveikinimo žodį taręs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis, plėtros planas – tai svarbiausias parko valdymo dokumentas, savotiška konstitucija, kurią rengiant išsikeltas svarbus tikslas – sukurti skaidrias taisykles, kurios ne tik leistų investuotojams aiškiai suprasti parko vystymosi tikslus, veiklos kryptis, priėmimo sąlygas, bet kartu ir tokią sistemą, kuri padėtų lanksčiai reaguoti į besikeičiančias rinkos sąlygas.

 

„Neabejotinai Aleksoto inovacijų pramonės parkas yra viena esminių miesto ašių inovacijų skatinimo kontekste. Jį įsivaizduojame kaip katalizatorių ir centrą, iš kurio startuotų inovatyvūs, aukštą pridėtinę vertę kuriantys verslai,“ – pažymėjo T. Metelionis.

 

Inovatorių ir inovatyvių įmonių klasteris

 

Apie esamą inovacijų ekosistemos padėtį Kauno mieste kalbėjo situaciją ekspertiškai apžvelgęs VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas, glaustai aptardamas, kaip KAIPP atrodys Kauno kontekste, kokią funkciją galėtų atlikti ne tik miesto, bet ir šalies mastu, atliepdamas ilgalaikį iššūkį tiek Kaunui, tiek visai Lietuvai – ekonomikos virsmo į aukštesnę pridėtinę vertę: „Tai turėtų būti klasteris tikrų inovatorių ir inovatyvių įmonių, kurios bendradarbiaudamos ir susitelkdamos išryškins Kauno stiprybes ir tuo pačiu prisidės prie to, kad daug talentingų ir gabių žmonių susiburtų vienoje vietoje bei atrastų bendrų sąlyčio taškų – taip dar labiau spartindami naujų inovacijų kūrybinius procesus“.

 

Parko ir miesto jungtis bei žaliųjų plotų įveiklinimas

 

Urbanistinę KAIPP viziją kūrusio urbanistikos ir architektūros biuro „MASH Studio“ direktorė Živilė Šimkutė atkreipė dėmesį, kad atlikta panašaus tipo teritorijų užsienyje analizė ir diskusijos su potencialiais investuotojais leido suformuluoti vystymo kriterijus, išgirsti, kaip inovacijų parką supranta pačios technologijų įmonės. Vystant parką, akcentas dedamas ant nuoseklumo ir kompleksiškai išvystyto kvartalo, integralios miesto audinio dalies, kurioje svarbūs šiuolaikiški, ekologiški sprendimai, darbuotojams palanki aplinka, erdvės bendravimui, ekspozicijoms, bendro naudojimo infrastruktūra.

 

Parko vietos istorija – ypatinga ir simboliška. Tai buvusi Kauno tvirtovės teritorija, apjuosta centrinio įtvirtinimo, kurioje nuolatos vyko to laikmečio inovacijos. Nepriklausomos Lietuvos laikais šalia gimė Lietuvos aviacijos pramonė, po karo buvo įkurta sraigtasparnių gamykla, kuri pamažu sunyko ir teritorija prisikelia 21 amžiuje su moderniomis inovacijomis ir nauja pramone.

 

Iš visos 30 ha parko teritorijos 2,5 ha tenka rekonstruojamam angarui, dar beveik 6 ha užima teritorijos infrastruktūra, kurios projektą parengė Kauno plano inžinieriai, suskaidę ją į stambius kvartalus. Taigi viso Aleksoto inovacijų parkas naujakuriams pasiūlys apie 24 ha plotą.

 

Urbanistinės studijos rengėjų idėja – sukurti teritoriją, kuri dirbtų savyje, bet kartu turėtų didelį teigiamą poveikį aplinkinėms teritorijoms ir tai darytų per laisvalaikio erdvės želdynus, kurie šioje teritorijoje labai svarbūs. Kad kartu įsileistų kultūrą, gyventojus ir taptų postūmiu tvarkytis ir kitoms aplinkinėms teritorijoms.

 

Tuo tikslu buvo nubrėžtos gairės į šią teritoriją ateinančioms įmonėms, akcentuojant vieningus, sisteminius principus, kurie kurtų  aiškią ir lengvai skaitomą struktūrą, darnų įsiliejimą į Aleksoto gyvenimą, teritorijoje skatintų judėjimą pėsčiomis, dviračiais, paspirtukais.

 

Įmonių kuriama architektūra turėtų būti aukštos kokybės ir nuoseklaus dizaino, o viešose erdvėse skatinamas bendravimas tiek tarp įmonių, tiek su miesto bendruomene, įveiklinant žaliąsias zonas.

 

Labai svarbia visos koncepcijos dalimi tampa parką suskaidantys žalieji koridoriai. Gatvės tampa bendravimo erdve, o koridoriai, kuriais įmonės dalijasi, virsta bendravimo bei naujų sinergijų zona.

 

„Erdvės galėtų būti dviejų tipų: aktyvios ir pasyvios. Vienose gali pamedituoti ar pasikalbėti telefonu, kitose eiti su kolegomis žaisti stalo teniso ar kartu pietauti. Pasyvusis koridorius – aktualus ne tik parkui bei jo darbuotojų judėjimui, bet ir pačiam miestui įsilieti į parko teritoriją ir pereiti sandėlių komplekso link – kur irgi galėtų įsikurti papildomos viešos erdvės,“ – sakė urbanistė Ž. Šimkutė.

 

30 ha dydžio teiginys: „Inovatyvūs verslai – jūs esate mums svarbūs!“

 

Kauno AIPP projekto iniciatorius ir strateginės vizijos autorius yra Kauno miesto savivaldybė. Projektas patvirtintas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei LR Vyriausybės kaip valstybei svarbus ekonominis projektas. Pradiniame parko veiklos etape jo operatoriumi bus Kauno miesto savivaldybė.

 

Pristatomame plane numatytoje vizijoje iki 2048 metų AIPP žemės sklypuose turėtų būti įsikūrusios ne mažiau 25 įmonių, angaro ir biuro pastatuose – bent 230 įmonių; sukurta daugiau kaip 2 tūkst. darbo vietų, pritraukta daugiau nei 100 mln. Eur investicijų. Prognozuojamos operatoriaus pajamos – ne mažiau 24 mln. Eur. Prognozuojamos tolimesnės operatoriaus investicijos į viešųjų erdvių vystymą, MTEP infrastruktūros įsigijimą, biuro pastatą ir automobilių stovėjimo aikštelę – 15 mln. Eur. O pirmojo investuotojo įsikūrimo tikimasi sulaukti jau 2023 m.

 

Kaip pastebėjo plėtros planą rengusios ir jį pristačiusios UAB „Civitta“ direktorė Justė Pačkauskaitė, pasaulinė praktika rodo, kad panašių pramonės parkų populiarumą ir sėkmę paprastai lemia vienas iš dviejų dalykų: arba parkas turi stiprų ryšį su konkrečiu universitetu, arba vertė auginama per patrauklumą – sukuriant tokios kokybės erdvę, kurioje žmogus norėtų dirbti ir būti.

 

„Štai šiuo (kuomet vertė auginama per patrauklumą) keliu einame ir kurdami AIPP. Iš esmės šia teritorija Kauno miestas labai garsiai sako savo potencialiems investuotojams ir vietos ekonomikos lyderiams: „inovacijos ir jas kuriantys verslai mums yra svarbūs“ – ir tą sako beveik 30 hektarų užimančiu teiginiu“, kalbėjo J. Pačkauskaitė.

 

Ji pristatė parko kuriamas vertes miestui: tai pritrauktos užsienio ir vietos kapitalo investicijos ir didėjantis miesto patrauklumas tiek užsienio, tiek Lietuvos investuotojams, išplėsta miesto inovacijų ekosistema ir jos infrastruktūra, sustiprintas bendradarbiavimas su miesto universitetais ir kitomis inovacines paslaugas mieste teikiančiomis organizacijomis, vystomi Kauno konkurenciniai pranašumai ir vykdoma Aleksoto mikrorajono regeneracija.

 

Parko specifika lemia, kad didžiausias dėmesys renkantis nuomininkus bei investuotojus teks trijų specializacijų inovatyvioms įmonėms: gyvybės mokslų, inžinerinės pramonės ir IRT (informacinių ryšių technologijos). Tačiau jomis neapsiribojant: pirmenybė bus teikiama pretenduojančios įmonės inovatyvumui, jos sąsajoms su kitomis parke besisteigiančiomis įmonėmis.

 

Teritorijoje besisteigiančių verslų grupės:

  • žemės nuomininkai – sklypuose, iš viso sudarančius ~21,5 ha, skirtuose inovacijas kuriančių įmonių pastatų statybai;
  • patalpų nuomininkai – šiuo metu rekonstruojamame 9,2 tūkst. kv. m angare bus suformuotos eksperimentinės gamybos, laboratorijų ir biuro patalpos; angaro rekonstrukcijos pabaiga numatoma 2023 m.;
  • susijusios trečiosios šalys – infrastruktūra būsimiems investuotojams aktualių paslaugų teikimui.

 

Norinčios įsikurti Kauno AIPP įmonės bus vertinamos, atsižvelgiant į konkrečius kriterijus:

  • planuojamos investicijos – kiek ir kokios?
  • darbo vietos – kiek jų?
  • tyrėjai – kiek jų bus priimta?
  • verslo specializacija;
  • verslo inovatyvumas (vertinamas pagal spec. metodiką).

 

Investuotojas, išreiškęs susidomėjimą AIPP, turės pateikti paraišką, kuri praeis pradinį vertinimą, ekspertinį vertinimą, tuomet bus derinamos sąlygos, tvirtinamos sutartys ir prasidės įsikūrimas. Plano rengėjų manymu, optimaliu atveju, visas šis procesas nuo susidomėjimo išreiškimo iki investuotojo kūrimosi pradžios turėtų trukti apie 4-6 mėnesius.

 

Susitikimo pabaigoje Kauno m. savivaldybės ir VšĮ „Kaunas IN“ bei planą rengusių įmonių atstovai plačiau aptarė specifinius klausimus bei dalijosi įžvalgomis ir platesniais pastebėjimais panelinėje diskusijoje „Quo vadis, Aleksotas?“.

 

Peržiūrėti Aleksoto inovacijų pramonės parko plano pristatymo įrašą galite šioje nuorodoje:  https://www.youtube.com/watch?v=YUMtDeWHikI

 

Taip pat išsamiau susipažinti su plano dokumentais galite: KAIPP plėtros plano projektas.