2021 m. kovo 1 dieną Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą, kuris bus taikomas naujų objektų vystymui ir plėtrai.

2020 m. gegužės mėnesį įsigaliojo LR savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, kuris numato vienkartinę infrastruktūros plėtros įmoką naujai statomų pastatų vystytojams. Įmokos tarifas yra diferencijuojamas Lietuvos teritorijoje bei priklauso nuo prioritetinio konkrečios teritorijos vystymo plano.

Kauno rajono savivaldybės teritorijoje infrastruktūros plėtros įmokos tarifas, atsižvelgiant į infrastruktūros išvystymo lygį, kis nuo 1 iki 40 EUR už kvadratinį metrą. Tačiau, Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusios ir ateityje įsikursiančios įmonės bus atleistos nuo šios įmokos.

„Kauno LEZ yra valstybės ekonomikai reikšmingas projektas, kurio dėka į Lietuvos rinką įžengė technologiškai pažangios užsienio kapitalo įmonės, plėtėsi vietiniai verslai. Valstybės pagalba yra ypatingas LEZ privalumas, kuriantis finansiškai palankią aplinką investuoti Lietuvoje. Nulinis savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifas suteikia daugiau svorio LEZ patrauklumui, lyginant su už LEZ ribų esančiais komerciniais sklypais”, – komentuoja Kauno LEZ generalinis direktorius Vytautas Petružis.

Kauno LEZ klientai jau dabar naudojasi įvairiomis mokestinėmis lengvatomis. Kauno LEZ galioja nekilnojamo turto mokesčio lengvata atleidžianti įmones nuo šios įmokos iki 2045 metų. Taip pat gamybos ir logistikos įmonėms investuojančioms daugiau kaip 1 milijoną eurų arba paslaugų įmonės investuojančios daugiau kaip 100 tūkstančių eurų ir turinčios daugiau nei 20 darbuotojų galioja pelno mokesčio lengvata – pirmus 10 metų taikoma 100% lengvata, kitus 6 – 50%. Nuo šiol, nepriklausomai nuo įmonės dydžio ir investicijų kiekio, įmonės galės pasinaudoti ir infrastruktūros plėtros mokesčio lengvata.

Kauno LEZ pirmasis investuotojas įsikūrė 2005 metais. Šiuo metu industrinėje zonoje veiklą vykdo 41 užsienio ir Lietuvos kapitalo įmonės, kurios sukūrė daugiau nei 5700 darbo vietų ir sugeneravo 0.31% bendro Lietuvos vidaus produkto. Kauno LEZ nuo pirmojo investuotojo įsikūrimo pritraukė 780 milijonų Eurų tiesioginių investicijų.