Talentų ugdymas
„Kaunas IN“
2021 04 28
Kauno technikos kolegija: aukštą studijų kokybę padeda išlaikyti įsiklausymas į verslo poreikius

Iš visos Lietuvos studentus pritraukianti Kauno inžinierių kalvė – Kauno technikos kolegija (KTK), per 101-erius gyvavimo metus išlaikė inžinerinę pakraipą ir, žengdama koja kojon su kintančiu pasauliu, augina ateities specialistus Kauno ir visos Lietuvos pramonei. Šiandien jos prioritetines studijų kryptis aktyviai pildo elektronikos ir aviacijos specialistų rengimo programos, o jų absolventų nekantriai laukia didžiosios Kauno kompanijos.

 

Kaip sako KTK vadovas Nerijus Varnas, pagrindinės kryptis, kurioms kolegija rengia specialistus, šiuo metu yra inžinerinė ir statybos pramonė, nuo kurių neatsilieka šiuo metu itin aktualios elektronika ir aviacija.

„Jau prieš 70 metų mūsų dėstytojai su studentais sukūrė pirmuosius lietuviškus sklandytuvus, tad galima sakyti, kad šiandien mes atgaivinome šią studijų programą. Žinoma, nekuriame pačių lėktuvų, bet rengiame tuos, kurie lėktuvus prižiūri: tiek aviacijos mechanikus, tiek jau pradėjome akreditavimo procesą, leisiantį rengti aviacijos elektronikos specialistus.

Apskritai, elektronikos kryptis šiuo metu itin svarbi ir Kaunui, ir miesto poreikius atliepiančiai mūsų kolegijai: rengiame tiek elektronikos technikos specialistus, tiek autotransporto elektronikos specialistus. Taip pat, ir elektrikus bei mechanikus, kurie gilinasi į įvairių metalų, plastikų apdirbimą, mechaninių įrengimų priežiūrą“ – pasakoja N. Varnas.

 

Pramonės verslo įmonių kolegija

Išlikti aktualiais, jausti rinkos pulsą ir suteikti studentams pilnavertes studijas, po kurių jie taptų trokštamais darbuotojais, padeda partnerystės su verslu. Ne atsitiktinai KTK save pozicionuoja kaip pramonės verslo įmonių kolegiją – tokia kryptis numatyta ir strateginiame aukštosios mokyklos plane.

„Su kai kuriomis įmonėmis, pavyzdžiui, „Kauno tiltais“, ta partnerystė tęsiasi jau 70 metų: įmonė prisideda prie specialistų rengimo tiek mentoryste, tiek praktikomis, dalyvavimu baigiamųjų darbų temų formulavime bei gynimo procese. Dar daugiau: jie yra mūsų mecenatai, investuojantys į kolegiją finansiškai, padedantys plėsti mokslinę bazę, laboratorijas (pavyzdžiui, investavo 10 tūkstančių eurų į skaitmeninės kelių projektavimo laboratorijos atnaujinimą ir įrengimą). Su šia įmone esame įkūrę „Akademija@Kaunotiltai“, kur užsiimame švietėjiška veikla su Kauno miesto ir kitų regionų moksleiviais,“ – pasakoja N. Varnas.

Sėkmingos partnerystės plėtojamos ir su aviacijos įmonėmis „Avia solutions group“, „Kaunas Aircraft Maintenance Services“, „Termikas“, „FL Technics“. Iš pastarosios gauta dovana – dalis „Airbus“ lėktuvo, kuris kolegijoje naudojamas kaip mokomoji priemonė.

Dar vienas įvairiapusiško bendradarbiavimo pavyzdys – su kompanija „Kitron“: padedama KTK, įmonė perkvalifikavo nemažą dalį iš kitų sričių atėjusių specialistų. Be to, investavo per 100 tūkst. eurų į elektronikos montažo laboratorijos įrengimą. Tad, jei anksčiau Lietuvos elektronikos įmonių specialistus pagal IPS standartą sertifikuodavo atvykę ekspertai iš Lenkijos, tai dabar tą procesą sėkmingai perėmė ir vykdo KTK.

 

Jungiasi prie bendrų iniciatyvų su verslu

„Džiaugiamės iniciatyva „Ateitis elektronikams“ – kartu su VšĮ „Kaunas IN“ sukurta elektronikos inžinerijos populiarinimo kampanija, suvienijusia stambiąsias elektronikos pramonės įmones, tokias kaip „Continental Automotive Lithuania“, „HELLA Lithuania“, „Kitron“, „Littelfuse LT“, „Teltonika“, vardan bendro tikslo – padvigubinti naujų elektronikos inžinerijos studentų skaičių Kaune. Rengdami reikalingus specialistus, esame reikšminga šios kampanijos dalis, taip prisidėdami prie to, kad Kauno miestas išliktų ir stiprėtų kaip elektronikos pramonės centras,“ – sako N. Varnas. Tokių iniciatyvų poreikį padiktavo pastaruoju metu Kaune ir aplink jį besikuriančios stambios kompanijos, įžvelgiančios tikėtiną elektronikos specialistų stygių netolimoje ateityje.

Nemažų iššūkių kelia ir kasmet prastėjanti tiksliuosius, inžinerinius mokslus pasirenkančių būsimųjų pirmakursių situacija. N. Varnas pateikia kelis iškalbingus skaičius: jei 2015 m. į inžinerinės krypties studijas visuose Lietuvos universitetuose ir kolegijose įstojo 6,5 tūkst. pirmakursių, tai 2020 m. – tik 2,2 tūkst., t. y. beveik trigubai mažiau.

Pasak jo, problema su bendruoju ugdymu ne tik išlieka, bet ir gilėja: „Galime prigalvoti kiek tik norime pritraukimo priemonių, bet jei iš, tarkime, 20 tūkst. potencialių stojančiųjų į aukštąsias mokyklas tik 3 tūkst. laiko fizikos egzaminą, kuris būtinas norint studijuoti inžineriją – tai niekur nuo tos imties nepabėgsime, ir visi dėl jos konkuruosime – tiek KTU, tiek VGTU, KTK, VTDK ar kitos inžinerijos studijas turinčios kolegijos. Ir tai – nykstamai mažas skaičius, pavojingas ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai. Kadangi esu Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, mes teikiame nuo visų Lietuvos kolegijų siūlymus švietimo politikos formuotojams. Tarp jų – ir siūlymas griežtinti brandos atestato gavimo kriterijus bei reikalavimus. Nes šiandien Lietuvos brandos atestatą galima gauti praktiškai su minimaliomis pastangomis. Esame ir už tai, kad būtų įvesti privalomieji matematikos ir lietuvių kalbos egzaminai“.

 

Patraukia praktikos gausa ir tikslia profesine pakraipa

Nors kolegija, kitaip nei universitetas, yra regioninė aukštoji mokykla, studentus jai pavyksta pritraukti iš visos Lietuvos mokyklų: apie 60-70 proc. studentų sudaro Kauno ir jo regiono gyventojai, likusius 30-40 proc. – studentai iš įvairiausių Lietuvos miestų ir rajonų, nuo Vilniaus iki Šilutės. N. Varno manymu, tai lemia tinkamas KTK pozicionavimas – kaip solidų inžinerinį parengimą suteikiančios žinių organizacijos.

Kitas studentus patraukiantis aspektas – studijų struktūra: kitaip, nei universitete, kolegijoje kelis kartus daugiau dėmesio yra skiriama praktikai. „Rūpinamės į praktiką orientuota savo absolventų karjera. Ir nors įprastai stojančiųjų prioritetuose esame antroje vietoje, po universitetų, tačiau vis dažniau matome tokių, kurie pirmuoju prioritetu įrašo mūsų kolegiją – būtent dėl praktinės patirties,“ – pastebi kolegijos vadovas.

Nors tokių pasirinkimų skaičius kol kas sudaro apie 10 proc., bet pamažu didėja. O kolegija siekia savo rezultatais ir studijų kokybe pademonstruoti aspektus, kuriais ne tik nenusileidžia, bet ir lenkia universitetus.

„Kolegijos ir universitetai apskritai formuoja dvi skirtingas karjeros galimybes: viena orientuota į platesnį išsilavinimą, ateities karjerą, kuri ne taip stipriai apibrėžta profesinėmis sritimis. Tuo tarpu kolegijos labiau orientuotos į pačią profesiją, jos karjerą – jei žmogus nori būti statybos inžinieriumi ir elektronikos techniku, tai juo ir taps,“ – pasakoja N. Varnas ir pastebi, kad toks koleginių studijų suvokimas pamažu ateina į stojančiųjų bei visuomenės sąmonę.

Šaltinis: A. Aleksandravičiaus nuotr.