Naujojo tilto per Nerį statybos ties Kleboniškiu, Kauno pilies žiedinės sankryžos rekonstrukcija ar P. Vileišio tilto remonto darbai – tai kiekvienam Kauno gyventojui šiuo metu puikiai žinomi miesto infrastruktūros tobulinimo projektai, kuriuos atlieka puikiai pažįstamas rangovas – „Kauno tiltai“. Bendrovė, kurios pavadinimas toli gražu neatspindi veiklos geografijos ir pobūdžio: jau septynis dešimtmečius veikianti įmonė dirba ne tik Kaune ir stato ne tik tiltus. Susipažinkite iš arčiau su stambiu Kauno darbdaviu ir viena daugiausiai mokesčių sumokančių statybinių bendrovių Lietuvoje.
AB „Kauno tiltai“ – daugiau nei 70 metų transporto infrastruktūros statybos projektus įgyvendinanti įmonė. Per visą tą laiką pastačiusi daugiau kaip 100 tiltų ir viadukų, nutiesusi ir rekonstravusi daugelį kelių visoje Lietuvoje, savo darbais jau senokai padėjusi Kaunui atsikratyti „duobių miesto“ etiketės.
Šiuo metu „Kauno tiltai“ yra lenkiško kapitalo įmonė, kurios akcininkas – didžiausia šios šalies transporto infrastruktūros statybos bendrovė „Trakcja“, o akcijos kotiruojamos Varšuvos vertybinių popierių biržoje. Bendrovėje dirba daugiau nei 800 darbuotojų, iš jų apie 200 aukštos kvalifikacijos inžinierių. Sezono metu (kovo-gruodžio mėnesiais) darbuotojų gretos išauga iki 900 (kone iki 1 000, priklausomai nuo vykdomų projektų skaičiaus ir jų apimties).
„Mūsų ligšiolinių atliktų darbų portfelyje – techniškai sudėtingiausi inžineriniai statiniai. Pavyzdžiui, Vilniaus Vakarinis aplinkkelis, Via Baltica, Jakų žiedo estakada prie Klaipėdos, Panemunės tiltas Kaune, estakada Rusnėje ar Kauno LEZ viadukas. Visus objektus laikome reikšmingais ir neskirstome jų į svarbius ar mažiaus svarbius. Be to, mūsų objektų rasite Latvijoje, šiuo metu esame susitelkę į plėtrą Švedijoje, kur darbuojamės nuo 2015 metų. Šioje Skandinavijos šalyje įsitvirtinome kaip viadukų statytojai, turėjome geležinkelio projektą, o nuo šių metų rudens šalies šiaurėje startuosime su unikaliu statiniu – ilgiausio medinio tilto Švedijoje statybomis,“ – pasakoja AB „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius.
Praėjusiais metais kompanijos pajamos siekė 131,7 mln. eurų, uždirbta 1,6 mln. grynojo pelno. VMI duomenimis, 2021 m. I ketvirtį sumokėta kone 2 mln. eurų mokesčių – tad „Kauno tiltai“ yra viena daugiausiai mokesčių sumokančių statybinių bendrovių Lietuvoje.
Komandose – ne tik kauniečiai
Kadangi įmonė įgyvendina objektus visoje Lietuvoje, priklausomai nuo vietos, darbininkų ieško ir iš aplinkinių rajonų arba darbina juos komandiruočių principu. Buriamos ir specialistų komandos darbams užsienio projektuose: kuo daugiau tų projektų ir kuo platesnio masto objektai, tuo labiau plečiamas ir kolektyvas. Tad nenuostabu, kad kasmet, apie kovo mėnesį, prasidėjus darbams, įmonė susiduri su tuo pačiu rūpesčiu – darbininkų, mechanizmų operatorių (greiderių, volų, frezų, klotuvų ir kt.) stoka.
Viena vertus, kandidatus atgraso darbų sezoniškumas, fizinio darbo specifika. Kita vertus, įmonė, siekdama užtikrinti kokybiškus darbo procesus, kelia reikalavimus įdarbinamų specialistų patirčiai.
„Nesame trumparegiai, matome, kad kritiškai stingant specialistų, turime situaciją keisti patys. Todėl kasmet įgyvendiname vidines profesinio tobulėjimo programas, siūlydami esamiems kolegoms ar išorės kandidatams dalyvauti mechanizatorių mokymuose, įgyti specialybę, tuo pačiu – ir praplėsti vidinės karjeros galimybes. Bandydami užsiauginti specialistą nuo nulio, atkreipiame dėmesį į tam tikrą pameistrystės formą, kai kviečiame patirties neturintį žmogų išmokti tam tikrų specifinių dalykų. Gana greitai motyvuotas ir imlus mokinys gali atsidurti aukštą kategoriją turinčių kolegų tarpe su atitinkamu atlygiu“, – sako AB „Kauno tiltai“ Personalo direktorė Jūratė Mališkienė, pabrėždama, kad kiekvieną naują darbuotoją galima išmokyti svarbiausių darbo principų, jei tik žmogus pats nori tobulėti ir augti.
Ji taip pat akcentuoja ir praktikos svarbą: studentams tai gali būti tramplinas į sėkmingą karjerą, nes būtent praktikos metu atsiskleidžia žmogaus asmeninės ir profesinės savybės. Stebėdamas, įsitraukdamas ir klausdamas praktikantas(-ė) būna pastebėtas, gauna gerų rekomendacijų ir, jei ne tuojau pat, tai ateity – skambučio, siūlančio darbinę poziciją.
Kelių statybos sektoriaus iššūkiai
Bendras iššūkis, kylantis visam kelių statybos sektoriui, yra akivaizdus kelių inžinerijos specialistų trūkumas. Nerimaujama dėl ateinančios pamainos, pastebima, kad ši specialybė tampa nuvertinta, nepopuliari. Mažėja ją besirenkančių jaunuolių – tai liudija šios krypties absolventus rengiančių aukštųjų mokyklų statistika. Stinga ir šios srities projektuotojų, kvalifikuotų darbų vadovų. Kaip pabrėžia „Kauno tiltų“ atstovai, inžinerine kelių statybos dalimi besirūpinantys profesionalai bei darbų vadovai ne tik turi gebėti organizuoti statybinius procesus, turėti vadybinių įgūdžių, bet ir mokėti užsienio kalbų (ypač, jeigu vykdoma projektų plėtra užsienio rinkose). O svarbiausia – mokytis visą gyvenimą, kad būtų einama koja kojon su naujovėmis, įgyjant reikiamų kompetencijų.
„Tikime, kad apie kelių inžinieriaus profesiją reikia kalbėti garsiai, nuolat, ypatingą dėmesį teikiant tikslinei grupei, kuri dar tik rinksis savo ateities studijas. Štai kodėl vystome įkurtos Akademija@Kaunotiltai platformos veiklas. Jos apima moksleivių ar studentų ekskursijas į mūsų įgyvendinamus objektus, laboratoriją, nuotolines pamokas visos šalies moksleiviams kelių inžinerijos temomis,“ – pasakoja A. Rusevičius.
Tuo tikslu „Kauno tiltai“ plėtoja ir glaudžias socialines partnerystes su kelių, geležinkelių, statybos inžinerijos krypčių absolventus rengiančiomis šalies aukštojo mokslo institucijomis. Aktyviai dalyvauja aukštųjų mokyklų – KTU, Vilnius Tech ir Kauno technikos kolegijos – karjeros dienų renginiuose, diskusijose, baigiamųjų darbų vertinimuose. Be to, konsultuoja studijų programų tobulinimo klausimais. Nes įmonės veiklos gairės brėžiamos puikiai suvokiant, kad abipusis verslo-mokslo įsitraukimas ilgainiui leidžia lengviau rasti naujų bendradarbiavimo formatų ir pritraukti studentus – būsimus ir gyvybiškai būtinus šiam verslui darbuotojus.
