Jau tris dešimtmečius su Lietuvos mokyklomis dirbanti Lietuvos Junior Achievement (LJA) organizacija diegia verslumo, finansinio raštingumo, ekonomikos ir ugdymo karjerai programas visose 60 šalies savivaldybių. Tačiau ypač ryškiai tarp jų išsiskiria Kauno bendruomenė – viena iš lyderių moksleivių antreprenerystės ugdyme, pasižyminti stipriais mokytojais ir puikiai paruoštomis komandomis. O koks svarbus yra ekonominio bei finansinio raštingumo ugdymas dar mokykloje, liudija ir sėkmingų LJA alumnų istorijos: pasak kauniečio antreprenerio, „LupaSearch“ bendraįkūrėjo Pauliaus Nagio, tai buvo vienas iš ankstyvųjų veiksnių, paskatinusių nebijoti pradėti nuosavą verslą, bandyti, klysti, taisytis ir vėl eiti į priekį.
„Esu įsitikinęs, kad apie finansinį raštingumą ir verslumo pamatų vaikai turi būti mokomi kuo anksčiau. Mano paties vaikui ketveri, ir mes diskutuojame, iš kur atsiranda pinigai, arba kad galima parduoti žaislą ir už sutaupytus pinigus nusipirkti kažką, ko labai nori.
Tad mokyklose verslumo mokančios programos yra reikalingos kaip oras. Juk verslo sėkmė ateina po daugelio nudegimų ir nesėkmingų bandymų, tad moksleivių mokomosios bendrovės ir kitos LJA siūlomos priemonės yra puikus poligono laukas išbandyti save, klysti, pergalvoti, vėl bandyti, vėl klysti. Taip padedami labai geri pamatai: kai žmogus išeis į gyvenimą, jo šansai tapti sėkmingu verslo atsotvu padidės ne procentais, o kartais“, – tvirtina kaunietis antrepreneris ir LJA alumnas Paulius Nagys.
Prisimindamas savo paties patirtis LJA, kai dar mokykloje su bendraamžiais kūrė virtualią įmonę ir galėjo pirmą kartą prisiliesti prie rinkodaros, kurti sistemas realiam produktui, eksperimentuoti, varžytis rinkoje ir kaupti ekonomikos žinias, Paulius sako, kad tai buvo tarsi atsivėręs kosmosas: „Neskaičiavau laiko po pamokų, savaitgaliais. Tai buvo tokia patirtis, kurios neužmiršiu niekada. Tikėtina, kad šios pamokos ir padrąsino mane, nuvedė ten, kur dabar esu, suteikė daug pasitikėjimo savimi“.
O pasitikėjimo išties reikėjo, nes vingiuotame savo karjeros kelyje Pauliui teko ir braškes skinti, ir barista ar mėsos pjaustytoju padirbėti, ir sukurti bei numarinti nepasiteisinusius verslo projektus – kol bėgant metams su partneriais pavyko išauginti stiprią e-prekybos agentūrą.
„Buvome vadinami self-starters. Labai daug dalykų reikėdavo pasidaryti patiems. Dieną skambini, bandai parduoti paslaugas, vakare prasisiurbi biurą, ryte pasitinki komandą, aptari projektus – ir taip pasileidi į dešitmečio verslo maratoną“.
Kartu su partneriais Paulius sukūrė e-komercijos sprendimų kompaniją „Adeo Web“, o šiuo metu darbuojasi ir prie e-prekybos paieškos programinės įrangos įmonės „LupaSearch“, kuri, nors ir neseniai pradėjusi veiklą, jau dirba su tokiais vardais kaip „Telia“, „Sanitex“ ar „Douglas“.
Pats antrepreneris sako, kad jo karjeros kelyje būta daug ženklų, kurie atvedė į dabartinį tašką, tad ir LJA buvo neabejotinai vienas iš tokių ženklų, nukreipęs reikiama linkme.
„Ką patarčiau mokomąsias bendroves kuriantiems moksleiviams šiandien? Ištempti ausis, išplėsti akis ir semti, gerti viską: iššūkius, nesėkmes, svajones, bandymus. Išbandykite viską, nes tai geriausias laikas suprasti ne tik tai, ko nori, bet ir tai, ko nenori.
Ir dar: reikėtų suprasti, kad niekam pasaulyje dalykai nepavyksta iš pirmo karto. Visi mokomės bandydami, klysdami, taisydami ir vėl bandydami“, – skatina dabartinius moksleivius sėkmingus verslus sukūręs kaunietis.
Kaunas – vienas iš lyderių aktyvių ir motyvuotų mokytojų dėka
Jau tris dešimtmečius Lietuvoje veikiančios LJA misija – kasdien padėti mokykloms ir mokytojams judėti progresinio verslumo, finansinio raštingumo, ekonomikos ir ugdymo karjerai keliu, kad per 12 metų vaikai įgytų šiandien darbo rinkai reikalingų kompetencijų.
Kaip sako organizacijos vadovė Andželika Rusteikienė, stengiamasi būti jungtimi tarp švietimo sistemos ir darbo rinkos – to, kuo šiandien gyvena startuoliai, verslai, darbo aplinka: „Padedame jiems vieniems kitus pasiekti, o švietimo sistemai – būti aktualiai, efektyviai paruošti vaikus ateities darbo rinkai.
Smagu matyti, kad ir pasauliniu mastu Junior Achievement organizacija jau trečius metus iš eilės yra nominuota Nobelio taikos premijai – manau, kad šis solidus įvertinimas rodo ir šiuolaikinį kontekstą: kuo daugiau pasaulyje turėsime ekonomiškai ir finansiškai raštingų, antrepreneriškai mąstančių žmonių, kurie geba pasirūpinti savimi, savo šeima, savo bendruomene, miestu, valstybe – tuo taikiau ir darniau visi kartu gyvensime“.
Viena didžiausių ir labiausiai matomų LJA programų – mokomosios mokinių bendrovės (MMB). Tai yra mokymosi tikslais sukurtas mokinių verslas mokykloje. Mokiniai platina nejuridines bendrovės akcijas, kad pritrauktų pradinio kapitalo veiklos pradžiai, gamina realius produktus, siūlo realias paslaugas, jas pardavinėja ir už tai gauna atlygį bei patiria realios rinkos konkurencines sąlygas. Organizuoti tokios bendrovės veiklą padeda LJA sertifikuotas mokytojas bei savanoris verslo mentorius – tad vaikai verslumo žinių mokosi labai realiomis, tačiau kartu ir saugiomis sąlygomis.
Prie mentorystės nemažai prisideda ir verslas: Kauno moksleiviams jau ilgus metus padeda tokios puikiai Kaune žinomos įmonės kaip „Scandagra“, UPS Lietuvoje, „Kauno grūdai“, SDG. Taip pat ir universitetai, verslo asociacijos: šie remia tiek mentoryste, tiek vardiniais apdovanojimais ar papildomų sesijų vedimu, mokytojų ugdymu.
Įdomu tai, kad ypač daug MMB kuriasi Kaune, tačiau paklausta, kas lemia tokį Kauno išskirtinumą, LJA vadovė tik šypsosi: „Iš tiesų Lietuvos kontekste Kauno bendruomenė yra viena lyderių antreprenerystės ugdyme. Čia dirba labai stiprūs, atsidavę, metodiški mokytojai, kurie puikiai paruošia komandas. Vienas malonumas dirbti Kauno regioninėse parodose ir matyti, kaip paruošti vaikai ir kiek jie daug padaro.
Tad galiu dėkoti Kauno mokytojams už jų didelį darbą ir kuriamą stiprią bendruomenę. Taip, išties šiandien tarp moksleivių Kaunas galėtų būti vadinamas verslumo sostine“.
Beje, šį pavasarį Kaune vykusioje tarptautinėje MMB parodoje dalyvavo ne tik Kauno moksleiviai, bet ir svečiai iš Švedijos, Estijos, Bulgarijos, Ukrainos: tai dar 2016 metais Kauno miesto mokytojų iniciatyva pradėta tradicija, suteikianti vaikams progą anglų kalba pristatyti savo prekes komisijai ir parduoti jas „prekybos centre“.
Kuo daugiau žinių ir procesų supratimo – tuo mažiau baimių
Kaip pastebi LJA vadovė, dėka papildomų investicijų iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, pastaraisiais metais mokomųjų mokinių bendrovių veikla stipriai išsiplėtė visoje šalyje: vaikai mokyklose labai nori kurti verslus, būti savarankiški, užsidirbti, inovuoti. Nors, kaip rodo tyrimai, Lietuvoje suaugę žmonės kurti verslus vis dar prisibijo
Nors visuomenėje, kaip rodo tyrimai, žmonės vis dar bijo rizikuoti: 2024 m. pradžioje paskelbto Pasaulio verslumo stebėsenos (angl. Global Entrepreneurship Monitor, GEM) tyrimo duomenimis, nors Lietuvoje verslumo aplinka gerėja, tačiau nesėkmės baimė vis dar temdo lietuvių norą imtis verslo: bent du iš penkių suaugusiųjų, net matydami geras galimybes, nepradėtų verslo baimindamiesi, kad jis gali žlugti. Viena iš tokio mąstymo priežasčių GEM įvardija prastus verslumo ugdymo rodiklius mokyklose, tad panašu, kad LJA, bent artimiausiu metu, veiklos tikrai nepritrūks.
„Jeigu žmogus neturi galimybės dar mokykloje klysti, rizikuoti, bandyti, tai subrendusiam pradėjus galvoti apie savo verslą, būna nedrąsu. O pabandę MMB, vaikai jau žino procesą, ko reikia ir kas laukia. Be to, tai galimybė vaikams saugioje aplinkoje eksperimentuoti ir išbandyti save.
Mes esame darę 13-15 metų vaikų tyrimą, kuris parodė, kad tokio amžiaus vaikai dar neturi jokių „nesėkmės“ nuostatų, kaip ir neturi nuostatos, kas bus geresnis vadovas – mergaitė ar berniukas. Kol suaugę jiems neprimetame tam tikrų stereotipų ir nuostatų, vaikai jų patys nesusikuria ir neturi. Jie žavisi startuoliais, tarptautiniais verslais, jiems svarbios vertybės versle, poveikis aplinkai ir bendruomenėms. O verslumo mąstymą bei kompetencijas jie panaudoja pokyčiui visuomenėje kurti“, – tvirtina A. Rusteikienė.
Ji sugriauna ir dar vieną mitą: neva tokiomis programomis norima auginti tik verslininkus. Nebūtinai, patirtis rodo, kad MMB programos metu vaikai pamato, kokią karjerą gali pasirinkti – ir tai bus ne vien verslininko karjera. Vaikai įsivaizduoja save mokslininku, mokytoju, inžinieriumi ar biotechnologu – nes kurdami MMB, kaip ir kiekvienoje komandoje, jie turi labai skirtingus vaidmenis. O tai supratę, iki galo išjaučia ir suvokia, kodėl jiems verta mokytis tam tikrų dalykų ir kokių žinių stinga, todėl yra labiau motyvuoti siekti aukštesnių akademinių rezultatų.
Šaltinis: Nordclinic
