Šeštadienį Kauno Nemuno saloje, prie „Žalgirio“ arenos vyko „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ atidarymas: įspūdingas vaizdo, judesio, muzikos ir šviesų šou „Sukilimas“.
„Sukilimas“ – tai pirmasis „Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos“ veiksmas. Ši trilogija – miesto, tarsi gyvos būtybės, tarsi Mitinio Žvėries pakilimo, pasirodymo ir sutarimo su juo pasakojimas, kurio žinia pasieks visą Europą. Įžanginiai „Sukilimo“ renginiai Kauno rajono seniūnijose ir miesto mikrorajonuose prasidėjo jau sausio 19 d.
„Atidarymo šou užkodavome pozityvią žinią – gyvenimo sunkumais galime pasidalinti mainydamiesi kultūrinėmis patirtimis ir istorijomis. Taigi, „Sukilimas“ – tai pasakojimas apie Kauną Lietuvai ir Europai. Žinią skleidžia Kauno balsai, pastatai ir praeities fragmentai – tai istorijos, artimos kiekvienam“, – kiek anksčiau „Kaunas 2022“ išplatintame pranešime žiniasklaidai sakė „Sukilimo“ ir kitų didžiųjų 2022 m. renginių režisierius britas Chrisas Baldwinas.
Atidarymo metu parengtu vaizdo įrašu papasakota Kauno kelionė į kultūros sostinės vardą: nuo komisijos ir pirmųjų renginių iki šios dienos. Priminta apie Fluxus festivalį, Laimės dieną, projektą „Kultūra į kiemus“, „Contempo“ festivalį.
Renginio atidarymo metu savo kalbas gyvai tarė prezidentas Gitanas Nausėda, UNESCO generalinė direktorė Audrey Azoulay bei Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Nuotoliniu būdu renginio dalyvius pasveikino Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles`as Michelis bei Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Šįvakar kviečiu švęsti Kauną. Čia norisi praleisti daugiau laiko. Kaunas šiandien yra unikalios modernios architektūros, verslo ir sporto, orių, laisvų ir kūrybingų žmonių miestas. Miestas, kuriame už visų mūsų laisvę savo gyvenimą paaukojo Kalanta. Čia visada gyveno drąsūs ir energingi žmonės. Kauno virsmas praturtiną Kauną Europoje ir Europą Kaune. Šįvakar švenčiame ir Europą. Lietuvoje žinoma frazė: Kaunas yra Kaunas. Norisi pasakyti: Kaunas yra kultūra!“ – kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.
„Kultūrų įvairovė, saitai tarp kūrėjų, ryšiai tarp žmonių per kultūrą yra tai, kas vienija Europą ir yra UNESCO veiklos šerdis. Jau 30 metų Lietuva puoselėja UNESCO vertybes ir prisideda prie pastangų saugoti paveldą. Lietuva puoselėja atvirus mokslus, saviraiškos laisvę. Dar 2015 metais Kaunas buvo pripažintas dizaino miestu. Pastarieji metai atskleidė, kaip stipriai kultūra mus sieja, įkvepia ir jungia“, – teigė UNESCO generalinė direktorė Audrey Azoulay. Anot jos, Kauno istorija bus atrasta iš naujo ir visa tai bus atskleista per dialogą su menininkais: „Linkiu gerų kultūros metų“.
„Esame sudaryti iš daugybės sluoksnių – matomų ir nematomų. Mes esame daugiau nei tik patys, esame bendruomenė, žmonijos dalis, Europa – puikus to pavyzdys. Visur Europoje matome stiprias bendruomenes, šios bendruomenės puoselėjamos ir vystosi per bendrą kultūrinę veiklą. Taip kuriama kultūra. Kultūriniai mainai padeda mums geriau suprasti vieni kitus. Europos Sąjungoje nėra centro, nėra provincijos“, – kalbėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michel.
„Koks ypatingas miestas, kurį turite. Kažkada Kaunas buvo viduramžių miestas, o dabar yra modernizmo bastionas. Tarpukario metais modernizmas mene ir architektūroje atspindėjo naują ateities viziją, pagrįstą pažanga ir nepriklausomybe. Esame vėl kryžkelėje – reikia kurti savo ateitį, saugant gamtą. Europos kultūros sostinės gali prisidėti prie pokyčių, todėl 2022 metus paskelbiau Jaunimo metais. Kviečiu jaunuosius europiečius panaudoti kūrybiškumą žalesnei ateičiai kurti“, – kvietė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Šiandien istorinė diena. Tai – solidus įvertinimas. Kaunas labai laimingas, perimdamas šį garbingą titulą. Laukiame visų svečiuose ir atidarome kultūros sostinės metus“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
„Mieste nubudo žvėris“
„Kaunas pasikeitė“, – renginio „Sukilimas“ pabaigoje sakė V. Vitkienė. „Kaunas tapo milžiniškos trilogijos scena, o mes – jos veikėjais, mieste nubudo žvėris“, – atidarymo renginyje sakė „Kaunas 2022″ mito trilogijos kuratorius R. Zemkauskas, kviesdamas į tolesnius renginius.
„Aš toks laimingas. Manau, istorija buvo gražiai papasakota, žmonės ją suprato. Dabar aplink nėra žmonių, nes jie nuskubėjo į naujamiestį ir centrą, į kitus renginius, ieškoti Kauno žvėries. Buvo, kaip ir planavome, apie 40 tūkst. žiūrovų, tai nuostabu. Dar daugybė stebėjo tiesiogiai transliaciją. Jei nebūtų buvę pandemijos, būtume galėję sutraukti dar daugiau žiūrovų gyvai. Mūsų tinklapio veikimas šiandien buvo sutrikęs, nes žmonės norėjo daugiau bilietų. Renginyje taip pat turėjo būti sraigtasparnio pasirodymas, tačiau įvyko variklio gedimas“, – po atidarymo renginio pasakojo jo režisierius C. Baldwinas.
Antroje dalyje „Santaka“ bus panaudojama upė, laivai, vanduo, pagrindine tema taps žmogaus santykis su gamta. Ten prisijungs daugiau šiuolaikinės muzikos atlikėjų: „Ir žvėris prisikels ir pradės pokalbį tiesiogiai su mumis, tai jaudina“.
Meras: ką šiandien pažiūrės ir pamatys žmonės, jie rytoj to neišvys
Kauno miesto meras V. Matijošaitis po „Kaunas 2022“ atidarymo pabrėžė, kad buvo lygiai penki metai pasiruošimo ir negailėjo komplimentų organizatoriams.
„Labai gera „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ komanda dirbo. Galėtų kauniečiai taip krepšinį žaisti. Lenkiu savo pliką galvą prieš juos ir kaifuoju. Žaviuosi tiek V. Vitkiene, tiek R. Zemkausku – nuostabūs žmonės“, – po atidarymo žurnalistams sakė V. Matijošaitis.
Kalbėdamas apie „Kaunas 2022“ renginius, meras žadėjo aplankyti daug jų, vos tik turės laiko.
„Eisiu visur, nes ką šiandien pažiūrės ir pamatys žmonės, jie rytoj to neišvys. Menininkai ateina su idėjomis, su mintimis, su kūryba ir jie kuria vietą“, – teigė V. Matijošaitis.
Su nekrantrumu laukia M. Abramovič ir gegužės mėnesio
„Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė taip pat didžiavosi komanda: ji pabrėžė, kad atidarymo šou buvo kaip svečias, labai mažai žinojo, ką pamatysiu. Ji taip pat yra dėkinga dėl Lietuvos pripažinimo.
„Labai didžiuojuosi tuo, ką išvydau. Atvyko Seimo pirmininkė, ministrė pirmininkė, bet ir Europos aukščiausi pareigūnai atsiuntė labai nuoširdžius sveikinimus. Dar vakar jie planavo savo atvykimą, tik sutrukdė mūsų nelemtasis COVID-19. Labai didžiuojuosi kūrybine komanda, sukūrė nuostabų paminėjimui skirtą atidarymo ceremonijos šou. Pati nekantriai laukiu šitų metų“, – po renginio žurnalistams pasakojo V. Vitkienė.
Anot jos, artėja kovo mėnuo, kai bus Marinos Abramovič paroda bei pačios menininkės atvykimas. Nemažai veiksmo laukia ir gegužę.
„Gegužės mėnesį bus rezistencijos kultūros mėnuo – Kalantinių 50-mečio įvairūs renginiai. Ir antrasis didysis trilogijos veiksmas „Santaka“, kur išvysime taip pat Ch. Baldwino filmuotą šou ant vandens, Kauno Santakos parke“, – dėstė V. Vitkienė.
Po atidarymo – žaidimas mieste
Pasibaigus „Sukilimo“ šou, jo žiūrovai kviečiami leistis į Kauno Žvėries paslapčių žaidimą. Klaidžiodami po iki šiol neatrastas Kauno vietas jie bus skatinami iššifruoti žinutę nuo Žvėries.
Po atidarymo renginio Kauno Kristaus prisikėlimo bazilika taps švyturiu – kelrode žvaigžde – miestą patirti pasiryžusiems šventės dalyviams. Šviesos spindulys bus matomas iš tolimiausių miesto vietų, o keliaudamas iki bažnyčios kiekvienas susikurs savo maršrutą.
Nemokamame žemėlapyje, kurį bus galima atsiimti po „Sukilimo“ ar iš anksto atsisiųsti internetu iš kaunas2022.eu, ar rasti „Kaunas 2022“ programėlėje, žaidėjai ras taškais sužymėtus „Kaunas 2022“ atidarymo savaitgalio renginius, o Žvėries žaidimo detalės bus pažymėtos abėcėlės raidėmis nuo A iki Ž.
Pasak organizatorių, šis žaidimas ne tik padės atrasti įdomius kultūrinius nutikimus, bet ir užklysti į neregėtas ar primirštas Kauno centro vietas. Raidės žymės vietas, kur Kauno Žvėris paliko pėdsakus – jose reikės rasti iš rombų sujungtus ženklus, o juos pasižymėti žemėlapyje prie atitinkamos raidės.
Iššifruotas žinutes žaidėjai kviečiami siųsti elektroniniu paštu zveris@kaunas2022.lt , pridėdami savo vardą ir pavardę – pirmieji tūkstantis žaidėjų bus apdovanoti „Kaunas 2022“ prizais.
Pasak organizatorių, žinutę galima iššifruoti per porą valandų, tačiau jo pėdsakai mieste išliks mažiausiai keletą mėnesių, todėl žaidimą bus galima žaisti patogiu metu. Tai rekomenduojama daryti tamsiu paros metu, kai žvėris pabunda ir ženklai tampa geriau matomi.
Keliasdešimt tūkstančių žiūrovų
Šeštadienio ryte vykusioje spaudos konferencijoje „Kaunas 2022“ vadovė V. Vitkienė teigė, kad vien prie scenos turėtų būti apie 40 tūkst. žiūrovų.
„Turime pilną užpildytą registraciją. Nebėra jau bilietų – 40 tūkst. prie arenos, lauke. Šiandien „Sukilime“ pažadinsime kūrybingą dvasią savyje, mieste, pažadinsime mūsų sukurtų mistinį Kauno Žvėrį. Užsikursime energijos visiems metams, pasikrausime bendryste. „Santakos“ renginyje gegužę, kuris vyks gamtoje, prie vandens, prie dviejų upių santakos, susitiksime labiau su savimi, su savo artimu stosime akistaton, dvikovon. O „Sutarties“ renginys lapkritį kvies susitarti tarpusavyje, palaikyti bendrystę, kultūrą, puoselėti ją, gerbti vienas kitą“, – žurnalistams sakė V. Vitkienė.
„Kaunas 2022“, atidarymo savaitgalį plušėjo milžiniška kūrybinė komanda: Londono olimpinėse žaidynėse dirbęs režisierius Chrisas Baldwinas, tarptautiniai ir Lietuvos menininkai ir kūrėjai, kompozitoriai, poetai, orkestrai, kostiumų, šviesų dizaineriai, techninis personalas. Renginiui muziką kuria „Auksiniu scenos kryžiumi“ ne kartą apdovanotas kompozitorius Antanas Jasenka. Kūrinį atliko Nacionalinis simfoninis orkestras ir choras „Vilnius“, vadovaujamas dirigento Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Modesto Pitrėno bei solistai – Auksinio scenos kryžiaus laureatė Joana Gedmintaitė ir Merūnas Vitulskis.
Keliolikos prodiuserių komanda koordinavo įspūdingą atidarymo šou, kuriame nepamirštamas patirtis miesto gyventojams, jo svečiams ir žiūrovams visame pasaulyje dovanojo „Aura“ šokio teatras, patirtinių vaizdo instaliacijų autoriai „OKTA Studio“ bei pasaulinio garso instaliacijų ir performanso meistrai. Renginio kostiumus kūrė Aleksandra Jacovskytė, Julija Skuratova, Sandra Straukaitė.
Be to, atidarymo metu buvo inscenizuota ir Kauno centre stūksančio, tačiau nebaigto statyti ir ilgus metus apleisto „Britanikos“ viešbučio pastato griovimas. Šio projekto kūrėjas prancūzų menininkas Olivier Grossetête teigė, kad procesas yra svarbus, nes tai rodo, koks yra nepastovus gyvenimas.
Tiek sausio 22 d., tiek ir visą likusį savaitgalį, Kaune ir Kauno rajone vyks apie 100 skirtingų kultūrinių įvykių, kuriems ruošiasi visa „Kaunas 2022“ komanda kartu su partneriais.
