Vis labiau didėjant aplinkosauginiams iššūkiams, šiandieninė visuomenė priversta atsigręžti į darnaus vystymosi principus – ne tik galvodama apie ateitį, bet ir realiu laiku imdamasi efektyvių priemonių. Atsižvelgdamas į tai, KTU žengia dar vieną ambicingą žingsnį link tvarios ateities – universitete kuriamas kompetencijų centras, kuriame bus plėtojamos pažangios technologijos, tiesiogiai prisidedančios prie tvarumo tikslų ir naujos kartos pramonės vystymosi.
Šią vasarą Kauno technologijos universitetui (KTU) priklausančiose Tunelio g. 60 patalpose, 3G1P ir 5F1P korpusuose, Kaune, prasidėjo kapitalinio remonto darbai, kur ir bus įkurtas minėtas kompetencijų centras.
KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka pabrėžia, kad universitetui šis projektas itin svarbus – tai reikšmingas žingsnis siekiant akcentuoti tvarumą kaip svarbią akademinės bendruomenės veiklos ašį.
„Šio kompetencijų centro įkūrimas simbolizuoja universiteto atsakomąjį veiksmą į vis daugiau mūsų dėmesio reikalaujančius globalius iššūkius – klimato kaitą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą, aplinkos taršos mažinimą. Tikimės, kad čia kuriamos pažangios technologijos suteiks universitetui galimybę aktyviai prisidėti prie skirtingų darnios plėtros iniciatyvų ir taps erdve, kur mokslas, inovacijos ir atsakomybė aplinkai susilieja į vieną bendrą tikslą“, – pažymi E. Valatka.
Investicija į ateities technologijas
Projektui vadovaujanti KTU Veiklos valdymo departamento direktorė Agnė Valatkienė pabrėžia, kad naujajame kompetencijų centre moksliniai tyrimai virs realiais sprendimais, tiesiogiai gerinančiais visuomenės gyvenimo kokybę.
Čia bus vystomos biologinės kilmės ir bioskaidžios pakuotės, kurioms gaminti tyrėjai panaudos vietines agroatliekas – grūdų lukštus ir kitus organinius likučius. Iš jų bus kuriami inovatyvūs kompozitai, galintys pakeisti tradicinius plastikinius gaminius.
Tokios pakuotės aplinkoje suirs ne per šimtmečius, o vos per kelis mėnesius. Jos bus pritaikytos ir pažangioms 3D spausdinimo bei elektrinio verpimo technologijoms, kurios leis sukurti ypač plonas, maistui saugias dangas, pailginančias produktų galiojimo laiką.
Centre taip pat bus plėtojamos fotokatalizinės technologijos, kurios leis saulės energiją panaudoti žaliajam vandeniliui gaminti – tai taps perspektyvia alternatyva iškastiniam kurui. Vystant naujų nanomedžiagų ir lazerinių technologijų taikymus, bus siekiama kurti pažangius sprendimus energijos kaupimui, ličio jonų baterijų gamybai ir jų ilgaamžiškumui užtikrinti. Tokios technologijos prisidės prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo bei sudarys sąlygas spartesniam perėjimui prie elektromobilumo ir kitų švarių transporto priemonių.
Dar viena svarbi kryptis – naujos kartos saulės elementai. Kadangi tradiciniai silicio elementai jau pasiekė savo galimybių ribas, centre bus kuriami organiniai puslaidininkiai ir perovskitinės baterijos, leidžiančios gaminti efektyvesnius ir pigesnius saulės modulius. Unikalios savitvarkės molekulės padės suformuoti itin plonus laidžiuosius sluoksnius, o jų pritaikymas tandeminėse baterijose leis ženkliai padidinti energijos generavimo efektyvumą.
Bus plėtojamos ir išmanios hibridinės energetinės sistemos, sujungiančios skirtingus energijos šaltinius. Mokslininkai tirs, kaip išspręsti baterijų perkaitimo problemą ir prailginti jų tarnavimo laiką. Centre bus kuriami inovatyvūs aušinimo sprendimai naudojant skysčius ir šilumos siurblius, kurie ne tik užtikrins baterijų patikimumą, bet ir leis panaudoti perteklinę šilumą, pavyzdžiui, šilto vandens ruošai.
„Norime, kad šis centras taptų vieta, kurioje vyksta proveržis tvarumo srityje – nuo iš vietinių atliekų gaminamų naujų medžiagų kūrimo, leidžiančių išvengti ilgalaikės taršos, iki išmanių energetinių sistemų vystymo, efektyviai prisidedančių prie CO2 išmetamųjų dujų kiekio mažinimo. Tai – ilgalaikė investicija į technologijas, kurios gali pakeisti mūsų ateitį“, – pabrėžia projekto vadovė A. Valatkienė.
Centro kūrimas – projekto dalis
Į darnų vystymąsi orientuoto kompetencijų centro kūrimas yra dalis 2023 m. KTU pradėtų įgyvendinti misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų, finansuojamų 2021–2027 m. ES fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „Naujos kartos Lietuva“ bei LR valstybės biudžeto lėšomis.
Universitetas projektą įgyvendina ir sprendžia visuomenės iššūkius dvejose prioritetinėse srityse: „Saugi ir įtrauki e. visuomenė“ bei „Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“. Projekto metu numatyta kurti technologinių universitetų ir įmonių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekosistema pagrįstas išmaniąsias, klimatui neutralias gamybos technologijas ir medžiagas (SmartEcoTech).
„Centre bus vykdomi taikomieji moksliniai tyrimai ir teikiamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) paslaugos verslui, tad pramonės atstovai turės galimybę bendradarbiauti. Taip pat bus vykdomas tarpuniversitetinis bendradarbiavimas – dalijamasi turimomis žiniomis, tam, kad išsikelti tikslai būtų įgyvendinti kaip įmanoma greičiau“, – teigia KTU Veiklos valdymo departamento direktorė.
Naujame KTU kompetencijų centre bus įkurtos ir institutų bei fakultetų laboratorijos, tad čia studentai turės galimybę atlikti tyrimus, rengti baigiamuosius darbus, taip pat vykdyti doktorantūros studijas.
Statybos darbų pabaiga numatyta kitąmet
Centro kūrimui ir moderniai tyrimų infrastruktūrai įrengti skirta daugiau nei 7 mln. eurų. Lėšos bus panaudotos pažangiai tyrimų ir programinei įrangai, laboratorijoms bei infrastruktūrai, atitinkančiai aukščiausius tarptautinius standartus.
„Bendras kapitaliai remontuojamo pastato plotas, kuriame bus įkurtas kompetencijų centras, sudarys beveik 3,1 tūkst. kv. metrų. Tai bus moderniai įrengta erdvė, skirta kompetencijų centro veiklai vystyti. Planuojama, kad šio centro atidarymas turėtų įvykti 2026 m.“, – sako KTU Infrastruktūros direktorius Gražvydas Visockas.
Tunelio g. 60 esančiose KTU patalpose kapitalinio remonto metu numatyti darbai apima dalies pastato griovimą, naujų konstrukcijų įrengimą, siekiant suformuoti daugiau patalpų, inžinerinių tinklų atnaujinimą, vidaus apdailos darbus, naujos parkavimo aikštelės dangos įrengimą.
„Šiuo metu jau atlikti svarbiausi seno pastato konstrukcijų ardymo statybos darbai – įgyvendinti griovimo procesai bei dalinai įrengti ir sustiprinti pirmieji kapitaliai remontuojamo pastato pamatai“, – tikina G. Visockas.
Pasak jo, atlikti šie pagrindiniai konstrukciniai darbai leis sparčiau pradėti pagrindinius remontuojamo pastato statybos darbus. Vėlesniuose etapuose bus įrenginėjamos naujos laikančios pastato konstrukcijos, taip pat įrengtos inžinerinės sistemos ir išvedžioti būtini komunikacijų tinklai. Tai apima šildymo, vėdinimo, elektros, vandentiekio ir nuotekų sistemas bei kitus infrastruktūrinius sprendimus, kurie užtikrins laboratorijų funkcionalumą ir tvarumą.
„Pagal šiuo metu galiojantį darbų grafiką su statybos rangovu, pastato užbaigimas ir pridavimas numatytas 2026 m. antrą pusmetį. Tai terminas, iki kurio planuojama atlikti visus statybos ir įrengimo darbus bei gauti oficialų statinio pripažinimą tinkamu naudoti“, – teigia KTU Infrastruktūros direktorius.
Projektas „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“ Nr. 02-002-P-0001 finansuojamas 2021–2027 metų Europos sąjungos fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo „Naujos kartos Lietuva” priemonės ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Šaltinis: Kauno technologijos universitetas
