Prieš dvejus metus Kauno Laisvoji ekonominė zona (LEZ) paskelbė apie pirmąjį pritrauktų investicijų milijardą, šiuo metu investicijų suma jau artėja prie antrojo milijardo – ji siekia 1,56 milijardo eurų. Šios investicijos artimiausiu metu leis sukurti beveik 10 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbo vietų.
Kauno LEZ generalinis direktorius Vytautas Petružis tikina, kad LEZ yra sėkminga tiek, kiek sėkmingi čia veikiantys verslai, o Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pažymi verslams sukuriamų plėtros sąlygų svarbą.
„Nuosekliai padedame augti Kauno LEZ ir jau dabar matome mūsų bendro darbo rezultatus: išvystytą infrastruktūrą, augančias investicijas ir kuriamas naujas darbo vietas. Dar praėjusias metais ministerijos iniciatyva Kauno LEZ nuspręsta plėsti nuo 534 iki 1054 hektarų, taip pat skyrėme finansavimą jos infrastruktūrai plėtoti. Tai itin svarbu gerinant Kauno regiono investicinę aplinką ir stiprinant visos šalies ekonominį konkurencingumą“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Plėtros galimybės, įsikūrimo greitis ir infrastruktūra – esminiai augimo faktoriai
„Mūsų sėkmę lemia tai, kad galime suteikti sąlygas verslams augti Kauno LEZ. Būtent verslų augimas ir diktuoja zonos vystymo strategiją – negalime atsilikti nuo investuotojų augimo tempų, turime užtikrinti galimybes įmonėms fiziškai plėstis gretimybėse“, – teigia Kauno LEZ vadovas.
Per 2023 metus ir pirmuosius šių metų mėnesius Kauno LEZ subnuomavo 21 ha žemės naujiems investuotojams, o investicijų suma per tą laikotarpį viršijo 205 mln. EUR. „Čia veikiančios ir dar tik pradėsiančios veikti įmonės planuoja investuoti dar 300 mln. eurų“, – artimiausiais investuotojų planais dalijasi V. Petružis.
Jis sako, kad šiuo metu beveik pilnai užsipildžius LEZ 1 teritorijai planuojama ir diegiama infrastruktūra LEZ 2 teritorijoje siekiant užtikrinti didelių sklypų pasiūlą naujiems investuotojams. Kartu su vietine savivalda yra vykdomas ir LEZ 1 bei LEZ 2 teritorijų sujungimo projektas.
Vadovas pastebi, jog mokestinės lengvatos, nors ir svarbios, nėra pagrindinis aspektas lemiantis stambių užsienio kapitalo investuotojų pasirinkimą. Pirmiausia, būtina užtikrinti didelių „plyno lauko“ sklypų pasiūlą ir infrastruktūrą. „Investuotojų poreikiai išimtinai yra netipiniai – reikalaujantys intensyvių inžinerinės infrastruktūros pajėgumų ir didelių žemės plotų. Taip pat darbo jėgos pasiūla yra dar vienas esminių kriterijų kalbantis su užsienio investuotojais, – teigia V. Petružis.
„Darbo jėgos pasiūlos iššūkiu dalijamės su Kauno miesto ir rajono savivaldybėmis. Aukštą pridėtinę vertę generuojantys verslai kuria ir konkurencingas darbo vietas, reikalaujančias konkrečių pramonės šakos žinių. Kauno mieste esančios mokslo įstaigos rengia reikiamus aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie lengvai randa darbą LEZ įsikūrusiose įmonėse. Investuotojai vertina, kad darbo jėgos pasiūla Kauno regione pasižymi kokybe ir panašu dar ilgai tiek augančias įmones, tiek naujus investuotojus aprūpinti šio resurso pakaks“, – įsitikinęs V. Petružis.
Du trečdaliai dirbančiųjų – aukštos kvalifikacijos specialistai
Šiuo metu Kauno LEZ veikia daugiau nei 130 įmonių, kuriose dirba daugiau nei 7100. Pilnai įgyvendinusios plėtros planus bus sukurta 9500 naujų darbo vietų.
Daugiau nei 80% iš visų 1,56 mlrd. eurų investicijų Kauno LEZ yra gamybos sektoriaus įmonių, kurios kuria aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, ir net du trečdaliai visų gamybos sektoriuje dirbančių yra aukštos kvalifikacijos specialistai.
„Džiaugiamės, kad daugiau nei 40% visų sukuriamų darbo vietų yra tose pramonės šakose, kuriose kuriama aukšta pridėtinė vertė. Pavyzdžiui, elektronikos ir automobilių pramonėje yra 2600 dirbančiųjų, medicinos technologijų ir farmacijos – 950“, – skaičiais dalijasi Kauno LEZ generalinis direktorius V. Petružis.
Jis teigia, kad elektronikos ir automobilių pramonės bei medicinos technologijų ir farmacijos sektorių įmonių investicijos sudaro daugiau nei 40 proc. visų Kauno LEZ pritrauktų investicijų, čia dominuoja tokios jau gerai žinomos užsienio kapitalo įmonės, kaip Esco Medical Technologies, Hollister Lietuva, Continental Lithuania, Hella Lithuania.
„Net 73 % dirbančių šių sektorių įmonėse yra užsienio kapitalo įmonių darbuotojai ir jų atlyginimai vidutiniškai yra 16 proc. aukštesni lyginant su Lietuvos kapitalo įmonėmis. Taigi ir su darbo santykiais sumokamų mokesčių dalis yra reikšmingai aukštesnė“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Per 2023 metus ir 2024 pirmąjį pusmetį Kauno LEZ įmonės sugeneravo 109 mln. eurų su darbo santykiais susijusių mokesčių, o 2023 metais Kauno LEZ vidutinis įmonių atlyginimas viršijo Kauno apskrities atlyginimų vidurkį 15%. „Atlyginimų vidurkis čia prilygo Vilniaus miesto atlyginimų vidurkiui“, – įspūdingais statistiniais duomenimis dalijasi Kauno LEZ vadovas.
Beje, nors Kauno LEZ veikiančios gamybos bei paslaugų įmonės gali pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, tai daro ne visos. Per 2023 metus čia veikiančios įmonės sumokėjo daugiau nei 5 mln. eurų pelno mokesčio.
Šaltinis: GLL
