Nuo upių sugrąžinimo į miestiečių gyvenimus iki brangiausią resursą – laiką – taupančių daugiafunkcinių gyvenamųjų rajonų – tokiomis ir panašiomis idėjomis dalijosi NT objektų plėtotojai, architektūros ekspertai ir savivaldos atstovai, diskusijoje „Kauno NT rinka: būstas, biurai, tendencijos“ kalbėję apie tai, ko reikia, kad Kaunas augtų kaip tikras šiuolaikinės Europos miestas, virstantis traukos centru tiek gyventojams, tiek svečiams.
Į centrines miesto dalis gyventojus sugrąžinti gali kokybė
Du stambius projektus – biurų kompleksą „Urban Hub“ ir gyvenamąjį kvartalą „Nemunaičiai“ – Kaune šiuo metu vystančios įmonės „SBA Urban“ investicijų vadovas Kasparas Juška, paklaustas, kokio NT šiuo metu reikia Kaunui, pirmiausia atkreipia dėmesį į pastarųjų metų statistinius duomenis, liudijančius, kad, lyginant su kitais Lietuvos didžiaisiais miestais, Kauno centrinės dalies populiacija auga keliskart lėčiau ir yra nukreipta į užmiesčio teritorijas.
„Tai, be abejonės, sukelia visą virtinę problemų – nuo eismo, užterštumo iki infrastruktūros. Tad Kaunui dabar ypač svarbi centrinių rajonų plėtra. Šiuo metu ją stabdo ne žemas įperkamumas, bet tai, kad tiesiog nėra pakankamai kokybiškų naujų, integralių, holistiškai suplanuotų erdvių Kauno centre.
Tai buvo viena tų priežasčių, kodėl ėmėmės Nemunaičių projekto: norime sukurti naują, labai gerai suplanuotą, įvairias funkcijas apimantį rajoną, kuris atitiktų šiuolaikinio miesto gyventojo poreikius“, – sakė K. Juška.
Jo teigimu, kompanijos tikėjimas šiuo poreikiu buvo toks stiprus, kad objekto būtų imtasi net ir be ateity numatytos šalia iškilsiančios M. K. Čiurlionio koncertų salės perspektyvos ar be šiuo metu statomo pėsčiųjų tilto per Nemuną.
„Vis dėlto, be abejonės, tokie projektai kaip „Nemunaičiai“, yra puikus pavyzdys, kaip miestas gali vystytis sinergijoje su privačiu kapitalu ir savivaldybe, o tokie infrastruktūros objektai, kaip tiltai ar šalia išaugantys žmonių traukos centrai, gerokai kilsteli viso rajono vertę. Tačiau „Nemunaičių“ potencialas ir be infrastruktūros objektų yra didžiulis. Patys daug dirbame su tolesniu projekto planavimu – tad svarbūs ne tik gyvenamieji namai, bet ir viešos erdvės su aikštėmis, kavinėmis, restoranais, kurios taptų vietos gyventojams socialinėmis erdvėmis, apjungtų viso rajono gyvenimą. Mūsų matymu, toks rajonas turėtų ne tik uždirbti pelną, bet ir kurti pridėtinę vertę visam miestui“, – tvirtino K. Juška.
Kaunas kaip pramoninis miestas
Apie tai, kad miestas turi tankėti, o jo apgalvota plėtra turėtų būti orientuota į žmonių sugrąžinimą iš periferijų į centrą, kalbėjo ir kitas diskusijos dalyvis, studijos „Archispektras“ architektas ir kūrybos vadovas Ignas Kalinauskas.
„Nepamirškime, kad Kaunas – pramoninis miestas, toks yra ir visada buvo. Todėl turėtume akcentuoti Kauno pramoninių teritorijų atgaivinimą, kur multifunkciniai pastatai (buvusios alaus daryklos, spirito gamyklos ir kt.), jau patys iš savęs turintys istoriją bei identitetą, suteiktų visam miestui naujo kvėpavimo. Tokie projektai ne tik gerina miesto įvaizdį, bet ir kuria ekonominę vertę bei padeda miestui stiprinti savo unikalų identitetą, nepaleisti savo istorijos ir pramoninės praeities. Ne veltui jau prieš kokius 7 metus Kauną pradėjo lyginti su Roterdamu, Berlynu – miestais, turinčiais visai kitokią, unikalią atmosferą. Manau, kad eidami tokiu keliu ir išnaudodami tai, ką turime, Kaunui suteiktume tvarią vystymosi kryptį“, – sakė architektas.
Gyventi, dirbti ir ilsėtis toje pačioje vietoje
„Aš esu savo miesto patriotas, man Kaunas labai patinka. Ir žinau, kad jei tiki tuo, ką darai, tai gali užkurti bendraminčius ir jie taip pat pradeda tikėti, – tvirtina ambicingus ir ryškius projektus Kaune vystančios įmonės „Optina“ vadovas Edvinas Mamedovas. – Taip buvo ir kuriant projektą Šančiuose „Juozapavičiaus 13“: nors kažkas sukiojo pirštu prie smilkinio, kad darome nesąmonę, mes visiškai neabejojome savo vizija ir įdėjome daug energijos, kad ją kokybiškai realizuotume. Pagrindinė mūsų mintis buvo ta, kad brangiausias žmogaus resursas yra laikas. Todėl kūrėme objektą taip, kad žmogus, negaišdamas laiko, savo namų kvartale rastų viską – nuo parduotuvės iki sporto klubo, mokyklos ar vaikų darželio. Nors tuo metu daug kas šia idėja nepatikėjo, bet laikas parodė, kad buvome teisūs – toks požiūris dabar jau yra tapęs gerąja praktika ir kone norma kuriant naujus kvartalus ar NT objektus. Manau, kad toks požiūris – gyventi, dirbti ir ilsėtis toje pačioje vietoje, taip taupant laiką ir kitus resursus – yra ateities miestų bruožas ir tai, kas galėtų sugrąžinti miestiečius iš periferijų bei užmiesčio į Kauną.“
E. Mamedovo pastebėjimu, sėkmingus projektus Kaune dažniausiai sukuria ir įgyvendina būtent kauniečiai: „Nes jie myli savo miestą ir jį pažįsta – todėl stengiasi daryti tai, kas yra geriausia. O svarbiausia: daryti taip, kad pats norėtum toje sukurtoje vietoje gyventi. Kad būtum tikras – padarei tai, ką galėjai geriausio“.
Jis pabrėžė, kad mieste vystant projektus būtina galvoti ne tik apie greitą pelną, bet ir apie ilgalaikę miesto ateitį, kokybiškai ir atsakingai planuojant teritorijas: „Aš turiu svajonę, kad ateityje ant kiekvieno pastato kabėtų lentelė, kas jį projektavo ir statė – kad visi galėtume matyti, kas stovi už konkrečių objektų kokybės ar NEkokybės. Gal tai paskatintų atidžiau ir kokybiškiau dirbti?“
Miestas, kuriame norisi gyventi
Kaip sakė diskusiją reziumavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas, miesto vizijos kūrimas yra sudėtingas ir ilgas procesas, kuriame būtina apjungti tiek techninius, tiek socialinius aspektus. Jo įsitikinimu, Kaunas ateityje galėtų tapti ne tik kultūriniu, bet ir urbanistiniu inovacijų centru, kur būtų sukurtos modernios erdvės gyvenimui, darbui ir poilsiui.
„Manau, kad svarbiausias miesto tikslas yra sukurti darnią aplinką, kurioje kiekvienas gyventojas jaustųsi bendruomenės dalimi. Tiek savivalda, tiek verslas nori matyti Kauną kaip miestą, kurio gyventojai didžiuojasi ne tik savo kultūriniais renginiais, bet ir modernia urbanistine struktūra, kur viešosios erdvės ir pastatai sukurti taip, kad derėtų su upėmis, žaliosiomis zonomis bei istoriniais pastatais, kur vystomos multifunkcinės teritorijos. Kai turėsime patogų ir patrauklų miestą – turėsime ir norinčius į tą miestą sugrįžti žmones,“ – sakė G. Barčauskas, akcentuodamas miesto Kauno sinergijoje su privačiu kapitalu ir savivaldybe, išlaikant ir formuojant modernųjį Kauno identitetą su žvilgsniu į ilgalaikę perspektyvą.
