Prieš daugiau nei vienuolika metų dviem ambicingiems Kauno technologijos universiteto (KTU) studentams Liudui Ubarevičiui ir Justui Šalkevičiui gimė idėja sukurti savo kompiuterinį žaidimą. Tuo metu jie net nenutuokė, kad ši mintis išaugs į didelę žaidimų kūrimo įmonę, padedančią tarptautinėms kompanijoms kurti ir išleisti žaidimus, kuriuos žaidžia visas pasaulis.
„Po sėkmingos pradžios įmonė „SneakyBox“ plėtėsi, ėmėmės vis didesnių ir ambicingesnių projektų ir tapome viena sparčiausiai augančių Lietuvos žaidimų kūrimo kompanijų. Be pasiekimų, kuriuos galime apibrėžti skaičiais, džiaugiamės turėdami savo komandą – kai kurie iš jų, dirba beveik nuo įmonės įsteigimo pradžios“, – teigia įmonės direktorius L. Ubarevičius.
Vienas tokių darbuotojų – KTU Informatikos fakulteto (IF) magistrantūros studijų absolventas Aivaras Čiurlionis. Įsidarbinęs įmonėje, vaikinas ne tik augo kaip specialistas, bet ir pabaigė magistro studijas, jo mokslinis straipsnis buvo išspausdintas žurnale ir netgi buvo cituojamas kituose moksliniuose darbuose.
Žaidimuose – dėmesys pasaulio problemoms
Pirmuoju KTU absolventų įmonėje sukurtu žaidimu siekta atkreipti dėmesį į svarbias ekologijos temas – klimato kaitą, atliekų rūšiavimą, aplinkosaugą. Žaidimą kurti paskatino „Microsoft“ rengiamas konkursas „Imagine Cup“, kurio pagrindinė tema – įsivaizduoti pasaulį, kuriame technologijos padeda spręsti sudėtingiausias pasaulio problemas.
„Nutarėme kurti mobiliesiems telefonams skirtą žaidimą „Never Future“, kuriame pagrindinis herojus gelbėja pasaulį nuo įvairiausių monstrų, gimusių iš ekologinių katastrofų ir nerūšiuojamų atliekų. Tuo pačiu stengėmės atkreipti dėmesį į šias opias problemas“, – kalba L. Ubarevičius, įmonės „SneakyBox“ įkūrėjas ir direktorius.
Tuo metu dviejų studentų ir kolegų L. Ubarevičiaus ir J. Šalkevičiaus pirmas žingsnis link karjeros profesionalioje žaidimų kūrimo industrijoje buvo įvairūs organizuojami renginiai, susiję su žaidimų kūrimu.
„Mūsų įkvėpimo šaltiniu tapo dalyvavimas KTU patalpose vykusiuose „GameJam“ renginiuose, kur žaidimų kūrimo maratonai vykdavo be pertraukos 48 valandas. Žaidimai čia kuriami nuo idėjos iki galutinės versijos, susirenka tik žaidimų entuziastai ir kūrėjai, jaučiantys aistrą žaidimų kultūrai“, – tikina įmonės „SneakyBox“ direktorius.
Devynerius metus įmonėje dirbantis KTU magistras Aivaras niekada neturėjo minčių išeiti iš įmonės, nes patinka tiek kolektyvas, tiek pastebimas progresas, kuriant naujas programas ir aplikacijas. Beje, tai pirmoji vaikino darbovietė.
„Vienas geriausių dalykų, dirbant programuotoju – matyti, kaip tavo sukurta sistema naudojasi vis daugiau žmonių, stebėti, kaip ji palengvina procesus ir atneša organizacijai finansinę naudą“, – akcentuoja A. Čiurlionis, KTU IF pabaigęs Programų sistemų inžineriją.
Programuotojai – vis dar paklausūs
Nors šiuo laikotarpiu neretai iš verslo atstovų pasigirsta, kad jauni programuotojai nebėra taip „graibstomi“ kaip prieš dešimt metų, aukšto lygio specialistai ir toliau išlieka paklausūs bei tikrai nelieka be darbo.
„Augant įmonei ir didėjant mūsų projektų apimtims, pastebime, kad programuotojų, turinčių patirtį, poreikis reikšmingai padidėjo. Stengiamės samdyti patyrusius IT ekspertus, kurių įgūdžiai leidžia mūsų kompanijai sparčiau augti“, – akcentuoja Liudas.
„Didžiausias iššūkis, su kuriuo dabar susiduria programuotojai, yra dirbtinis intelektas (DI). „Jis keičia įprastus programavimo įpročius, o kai kuriuos netgi gąsdina dėl grėsmės ateityje išvis atimti darbus iš specialistų“, – pastebi A. Čiurlionis,
Kalbėdamas apie DI, Aivaras ramus – jis mano, kad tai tik dar vienas įrankis, kurį pasitelkus galima siekti dar geresnių rezultatų. „Jis gali ne tik pagreitinti kasdienes užduotis ar perimti nuobodžius ir pasikartojančius darbus, bet ir praturtinti kuriamus IT produktus naujomis savybėmis, kurios dar prieš kelerius metus atrodė neįmanomos“, – mano Aivaras.
DI keliamus iššūkius pastebi ne tik darbuotojai, bet ir verslo atstovai, o ypatingai tie, kurie dirba žaidimų kūrimo sektoriuje. Kita vertus, aukščiausio lygio programuotojai vis dar labai vertinami ir reikalingi įmonėms, todėl atsisakyti svajonės tapti programuotojais – nevertėtų.
„Dėl naujų įrankių iš dalies stebimas šioks toks nestabilumas IT sektoriuje. Vis tik šios srities profesionalo siekiantiems studentams nereikia išsigąsti – naująsias technologijas įsisavinti padedančios studijos leidžia greičiau prisitaikyti besikeičiančioje industrijoje“, – įsitikinęs L. Ubarevičius.
Informatikos studijos – talentų kalvė
Šiuo metu Aivaras užima vyresniojo programuotojo pareigas, tad dažnai jam tenka ne tik kurti programinį kodą, bet ir vadovauti projektams komandai, bendrauti su klientais. Vaikinas tiki, kad magistro studijos KTU jam suteikė naujų kompetencijų, padedančių įveikti šiuos iššūkius.
„Studijų metu įgytos žinios padėjo išmokti klientų reikalavimus „išversti“ į techninę kalbą ir davė reikiamų įgūdžių vertinant projektų sudėtingumą bei potencialią jų trukmę. Negalima pamiršti sukauptų žinių apie duomenų analizę, DI ar kritišką bei mokslišką gautų rezultatų vertinimą. Šie įgūdžiai darbo rinkoje tampa vis svarbesni, ypatingai kuriant sudėtingesnius projektus“, – pasakoja A. Čiurlionis.
Minkštųjų kompetencijų ir inžinerinių įgūdžių derinys leidžia specialistams pasiekti aukštesnes pareigas, o dėl to didėja ir jų atlyginimas. 2022 metų statistika rodo, kad magistrantūrą baigę studentai uždirba net 37 proc. daugiau lyginant su studentais, pabaigusiais tik bakalauro studijas.
„Magistrantūros studijas pabaigę studentai į įmones atkeliauja su ypatingai giliomis žiniomis, kurios liečia ne tik techninius sprendimus, bet ir vadybą, komunikaciją, organizuotumą. Šiuo metu taip pat turime nemažai magistrantūrą studijuojančių darbuotojų, kurie siekia profesinio tobulėjimo, tiek technine, tiek akademine prasme“, – pabrėžia L. Ubarevičius.
Pats Liudas savo karjerą pradėjo dar studijų metu, tad ypač palankiai žiūri į savo kolegas, kurie noriai kelia kompetencijas. „KTU Informatikos studijos – mums reikalingų talentų kalvė, todėl palaikome šiltus santykius ir kaip įmanoma geriau įtraukiame naujus specialistus į žaidimų kūrimo sferą“, – priduria įmonės vadovas.
Šaltinis: KTU
