Nors Vokietija yra viena svarbiausių investuotojų Lietuvoje, o nuo šiol – ir svari NATO kolektyvinės gynybos partnerė (iki 2027 m. Lietuvoje bus perkelta 5 tūkst. Vokietijos kariuomenės brigados karių ir civilių), mūsų šalyje vis dar stinga vokiečių kalbą mokančių darbuotojų.
„Dalis Vokietijos brigados karių ir civilių čia atvyks su savo šeimomis, kurioms reiks įvairių paslaugų – ikimokyklinio ir pagrindinio ugdymo, kalbos mokymo ir pan. Karių dislokacija pamažu prasideda, tad viską kruopščiai planuojantys vokiečiai jau dabar domisi, ar Lietuvoje rasis pakankamai darbuotojų, galinčių šias paslaugas užtikrinti“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė, germanistė doc. dr. Rūta Eidukevičienė.
Vokiečių kalbos mokėjimas – kelias į plačias karjeros perspektyvas
Pasak docentės, su vokiškai kalbančių specialistų trūkumu jau susiduria ne tik šalies saugumo sektorius. Pavojaus varpais skambina verslo ir švietimo atstovai.
„Šiuo metu dauguma šalies savivaldybių planuoja nuo rugsėjo mokyklose atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio ir siūlyti moksleiviams rinktis vieną iš Europos Sąjungos (ES) kalbų. Šeštokams dažniausiai siūloma mokytis vokiečių arba prancūzų, kai kur ir ispanų kalbą, tačiau šių kalbų mokytojų trūksta, ypač regionuose. Duomenys rodo, kad per paskutinius metus vis daugiau moksleivių renkasi vokiečių kalbą, tačiau, žinant glaudžius Lietuvos ir Vokietijos ryšius bei vokiečių kalbos atveriamas karjeros perspektyvas, šis procentas galėtų būti didesnis“, – įsitikinusi R. Eidukevičienė.
Ji taip pat pastebi ir naują tendenciją, jog mokykloms dėl vokiečių kalbos specialistų tenka konkuruoti ir su verslu – tiek lietuviškos, tiek mūsų šalyje veikiančios tarptautinės įmonės vokiečių kalbos mokėjimą laiko itin svarbia kompetencija, tad įmonių durys vokiečių kalbą pasirinkusiems studentams dažniausiai atsiveria dar studijų metu.
„Atliepdami šį poreikį, prieš kelis metus pertvarkėme savo germanistikos studijų programą – jau pačiame pirmame semestre studentams siūlome karjeros planavimo praktiką, kurios metu jie lankosi įvairiose su Vokietijos rinka dirbančiose įmonėse, iš specialistų išgirsta, kokių kompetencijų tikisi būsimi darbdaviai, atlieka jų skirtas užduotis, o vėlesniuose semestruose grįžta atlikti ilgesnės praktikos įmonėje. Šiandieninės vokiečių kalbos studijos daug labiau orientuotos į praktinių įgūdžių plėtojimą ir platesnių žinių apie Vokietiją suteikimą“, – ateities perspektyvas būsimiems specialistams brėžia VDU bakalauro studijų programos „Užsienio kalbos ir kultūros: vokiečių kalba ir komunikacija“ dėstytoja.
Dėl specialistų trūkumo yra praradę ir keletą potencialių investicinių projektų
Pasak R. Eidukevičienės, plėtrą užsienyje vykdančios įmonės pripažįsta faktą, kad dažnu atveju vien tik anglų kalbos nebepakanka, o sėkmingus verslus nuo „vidutinių“ skiria tai, kad komunikuojama būtent ta kalba, kokioje šalyje vystomas verslas arba kuria kalba klientai.
„Kalbant apie Vokietijos rinką, verslo atstovai pabrėžia, kad tokių darbuotojų, kurie ne tik moka vokiškai, bet ir išmano tam tikrus komunikacinius ir kultūrinius niuansus, labai trūksta, o netolimoje ateityje tik dar labiau reikės“, – įsitikinusi docentė, pati nemažai laiko dirbusi verslo srityje, o šiandien padedanti įmonėms plėsti darbuotojų tarpkultūrinės komunikacijos su vokiškai kalbančiomis šalimis gebėjimus.
Docentei antrina „KaunasIN“ verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas, pabrėždamas, kad Vokiečių kalbos poreikis darbo rinkoje visoje Lietuvoje ir ypač Kaune yra didelis ir didėjantis. Vokietija išlieka ne tik viena pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų, bet šios šalies investuotojų yra daugiausiai ir jie – didžiausi Lietuvoje bei Kaune.
„Kaune įsikūrę investuotojai plečiasi ne tik tose srityse dėl kurių atėjo į Lietuvą. Tarkim, automobiliams elektronikos komponentus gaminančios „Continental“ ir „Hella“ atidarė savo verslo paslaugų (finansų) centrus, kuriuose didelis prioritetas teikiamas, o kartais ir reikalavimas – vokiečių kalba. Iš tiesų, dėl vokiškai kalbančiųjų specialistų trūkumo esame praradę keletą potencialių investicinių projektų Kaune“, – teigia A. Veršinskas.
Anot pašnekovo, nereikėtų stebėtis, jog vokiečių kalba yra viena iš tų užsienio kalbų (anglų mokėjimui tapus rinkos standartu), kurios geras mokėjimas gali pats iš savęs garantuoti darbo vietą verslo paslaugų centruose ar pardavimų komandose, net ir neturint kitų specifinių skirtingoms industrijoms reikalingų žinių ar išsilavinimo. „Net ir inžinieriams ar kitose srityse aiškias specifines žinias, kompetencijas, išsilavinimą turintiems darbuotojams užsienio kalbų, ypač vokiečių, mokėjimas dažnai labai konkrečiai reiškia papildomus keletą (ar daugiau) šimtų eurų į rankas per mėnesį“, – tvirtina A. Veršinskas.
Apie jau ne vienerius metus augantį vokiškai kalbančių specialistų poreikį kalba ir Kaune įsikūrusios vokiško kapitalo įmonės „Festo“, kurioje dirba gausus būrys VDU germanistikos specialybės absolventų, techninio palaikymo – vokiečių kalbos komandos vadovas Mantas Butkus.
„Džiugu, jog Lietuvoje turime švietimo įstaigų, kurios skiria didelį dėmesį tarpkultūrinės komunikacijos įgūdžių ugdymui. Tai ypač padeda naujiems darbuotojams greičiau įsilieti į tarptautinę komandą ir sėkmingai bendradarbiauti su kolegomis iš Vokietijos, Austrijos ar Šveicarijos“, – apie VDU vykdomas „Vokiečių kalbos ir komunikacijos“ studijas atsiliepia M. Butkus.
Studijų metu tobulinama ne tik kalba, bet ir tarpkultūrinės kompetencijos
Tuo metu R. Eidukevičienė atkreipia dėmesį, jog VDU studijų programa „Vokiečių kalba ir komunikacija“ išsiskiria tuo, jog yra skirta ne tik norintiems išmokti vokiečių kalbą (kalbos galima pradėti mokytis nuo nulio arba tobulinti jau turimas žinias), bet ir susipažinti su Vokietijos ir kitų vokiškai kalbančių šalių istorija, kultūra, ekonomine sistema, atlikti šiose šalyse praktiką, dalyvauti tarptautiniuose studentų projektuose.
„Rinkdamiesi dalykus, „Vokiečių kalbos ir komunikacijos“ studentai gali patys nuspręsti, kurios srities – verslo, teisės, medijų, reklamos ar turizmo – vokiečių kalbą nori tobulinti. Be to, šalia vokiečių kalbos siūloma mokytis ir dar vieną ES kalbą – prancūzų, italų arba ispanų. Vokiečių filologijos studijų studentai, šalia pagrindinės savo studijų programos, gali pasirinkti gretutinę specialybę, kuri suteikia papildomų galimybių rasti mėgstamą darbą. Nuo šių metų, pasirinkus gretutines pedagogikos studijas skiriama 357,50 eurų stipendija“, – privalumus vardija viena iš šios programos dėstytojų.
Ji taip pat pabrėžia ir universiteto siūlomas plačias tarptautines galimybes – „Vokiečių kalbos ir komunikacijos“ studijų VDU vykdytojai glaudžiai bendradarbiauja ne tik su vietos socialiniais partneriais, bet ir su partneriniais Vokietijos universitetais. Vienas iš jų – Saarlando universitetas, kuris, kaip ir VDU, yra Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ narys.
„Aljanso partneriai atranda vis naujų veiklų ir iniciatyvų, kurios padeda kūrybiškai ir inovatyviai transformuoti studijas ir mokslo tyrimus. Viena iš tokių iniciatyvų – nuo šių metų rugsėjo VDU ir Saarlando universitetas pradeda kartu vykdyti studijų modulį „Tarpkultūrinė vokiečių kalbos didaktika“, kurį gyvai ar nuotoliu išklausę VDU germanistikos ar kitų užsienio filologijų studentai įgis Saarlando universiteto įsteigtą sertifikatą (InterDiDaF). Šios studijos vyks mišriose tarpkultūrinėse grupėse, studijuojantieji bendrai vykdys įvairius praktinius projektus, įgis vokiečių kalbos didaktikos kompetencijų ir pasirengs vokiečių kalbos mokymui tarptautiniame kontekste“, – pasakoja R. Eidukevičienė.
InterDiDaF studijų koordinatorės Saarlando universitete Elisabeth Venohr teigimu, tarpdiscipliniškumas, daugiakalbystė ir tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas – svarbiausi šios partnerystės orientyrai. „InterDiDaF studijos ir sertifikatas skatina studentus ir dėstytojus į kalbos mokymą ir mokymąsi pažvelgti iš naujos perspektyvos, per vokiečių kalbą plėsti tarpkultūrines kompetencijas ir ruoštis jas taikyti daugiakalbiuose, ypač pasienio regionų, kontekstuose“, – sako dr. E. Venohr.
Saarlando žemės Ekonomikos, inovacijų, skaitmenizavimo ir energetikos ministrė Elena Yorgova-Ramanauskas taip pat sveikina stiprėjančią abiejų universitetų partnerystę ir pabrėžia bendradarbiavimo su būsimais darbdaviais svarbą. „Augančio kvalifikuotų specialistų poreikio patenkinimas – užduotis, kurią artimiausius dešimtmečius kartu turi spręsti politikai, verslas ir universitetai. Mums trūksta darbuotojų, pasirengusių užimti laisvas darbo vietas. Labai svarbu, kad jau studijų metu studentai greta užsienio kalbos įgytų ir kitų kompetencijų, taip pat tarpkultūrinio bendravimo įgūdžių, nes norime, kad atvykę darbuotojai pas mus jaustųsi gerai. Aukštųjų mokyklų ir įmonių bendradarbiavimas supažindinant jaunus žmones su verslo aplinka naudingas abiem pusėms“, – kalba E. Yorgova-Ramanauskas.
VDU docentės R. Eidukevičienės nuomone, šiandien vienas iš svarbiausių jos kuruojamos vokiečių kalbos ir komunikacijos programos uždavinių – ne tik išmokyti studentus vokiečių kalbos, bet ir suteikti studentams galimybę kuo anksčiau įsitraukti į akademinius ir profesinius tinklus, įgyti praktinių įgūdžių ir tarptautinių mainų patirties.
„Bendradarbiavimas su Saarlando universitetu ir naujai įsteigtas sertifikatas, galimybė greta germanistikos studijų pasirinkti patinkančią gretutinę specialybę, kuo anksčiau susipažinti su darbo rinkos realijomis – visa tai ne tik padeda studentams siekti asmeninės karjeros, bet ir užtikrina universiteto indėlį sprendžiant Kaune ir visoje Lietuvoje jaučiamą kvalifikuotų vokiečių kalbos specialistų poreikį“, – įsitikinusi R. Eidukevičienė.
Šaltinis: Kaunas IN
