2019 01 04

Efektyvesniam vėžio gydymui – lietuvių sukurtas dozimetras

Nuotrauka: Kauno technologijos universitetas

Diagnozė – vėžys vis dar asocijuojasi su itin sunkiai įveikiama liga. Tačiau tobulėjant technologijoms, o mokslininkams atkakliai ieškant sprendimų, šios ligos gydymas tampa kur kas efektyvesnis. Kauno technologijos universiteto (KTU) taikomosios fizikos, medžiagų mokslo, medicinos fizikos ir elektronikos inžinerijos studijų absolventai, 2014 m. įkūrę įmonę MB „Šeši partneriai“, sukūrė „BrachyDOSE“ dozimetrijos sistemą, skirtą gydymo kokybės užtikrinimui ir jos kontrolei vienam iš dažniausių vėžio gydymo būdų – brachiterapijos procedūroms.

 

„Mintys konstruoti ir dirbti medicinos inžinerijos srityje gimė KTU, kai pradėjau medžiagų inžinerijos doktorantūros studijas. Besidomėdama dozimetrijos sritimi prof. Diana Adlienė atrado problemą, su kuria susiduria medikai, atlikdami brachiterapiją. Vėliau produkto koncepcija ir sprendimas buvo kuriami įmonėje“, – sakė MB „Šeši partneriai“ vadovė Neringa Šeperienė.

Brachiterapija – tai spindulinės terapijos procedūra, kurios metu vėžio pažeisti paciento audiniai yra apšvitinami radionuklidų skleidžiama spinduliuote, patalpinus radioaktyvųjį šaltinį galimai arčiau taikinio (naviko) arba įvedus jį į taikinį. Deja, kartu su vėžinėmis ląstelėmis apšvitinami ir sveiki organai. Todėl ypač svarbu kontroliuoti pacientų apšvitą (dozę), siekiant sumažinti spinduliuotės poveikį sveikiems organams, taip užkertant kelią spinduliuotės sąlygotų antrinių efektų pasireiškimui, pavyzdžiui, antrinio vėžio inicijavimui.

„Gydytojų tikslas – nužudyti vėžines ląsteles, o sveikųjų organų nepažeisti. Svarbu, kad nuo pažeidimų neatsirastų antrinių ligų“, – paaiškino dr. N. Šeperienė.

 

Inžinerinis dozimetro sprendimas – vienintelis Lietuvoje

„BrachyDOSE“ dozimetras (prototipas) yra lankstus, maždaug milimetro skersmens vamzdelis, užpildytas polimerine medžiaga, kuri priklausomai nuo apšvitos dozės keičia savo savybes. Dozimetras, skirtas apšvitos dozių registravimui, yra patalpinamas viename iš pacientui implantuotų kateterių, skirtų radioaktyvaus šaltinio įvedimui. Po brachiterapijos procedūros dozimetras yra išimamas iš kateterio,  o dozimetrinė informacija „nuskaitoma“ naudojant specialiai sukonstruotą „BrachyDOSE“ nuskaitymo įrenginį.

„Sprendimas matuoti dozę, dydį vienu ar kitu būdu, sveikame ar pažeistame organe nėra nauja, tačiau šio metodo pritaikymas yra inovatyvus. Mano žiniomis, Lietuvoje mūsų sprendimas, orientuotas į praktinį pritaikymą klinikinėje aplinkoje, yra vienintelis. Nors nuo prototipo iki produkto realizacijos dar laukia ilgas kelias“, – pasakojo dr. N. Šeperienė.

Prof. D. Adlienės vadovaujama KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) mokslo grupė „Radiacinė ir medicinos fizika“ dozimetrinių gelių tematiką  pradėjo gvildenti jau prieš dešimtmetį. Sukurtas dozimetrijos metodas leidžia trimatėje erdvėje įvertinti vėžiu sergančio paciento apšvitą spindulinės terapijos metu, o tuo pačiu – kokybiškai ir kiekybiškai įvertinti gydymo rezultatą.

„Labai džiugu, kad idėjos yra plėtojamos ir virsta materialiais dalykais, kaip ir „BrachyDOSE“ projekto atveju. Tai tarsi atsakas skeptikams, mėginantiems teigti, kad fizikai darbuojasi virtualioje teorijų erdvėje, kuri sunkiai suranda praktinį pritaikymą kasdieniniame gyvenime,“ – teigė KTU MGMF profesorė D. Adlienė.

 

Projektą sėkmė lydi nuo pradžių

„Šeši partneriai“ su produktu „BrachyDOSE“ jau pasiekė ne vieną pergalę ir sulaukė ne vieno įvertinimo.  Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) konkurse produktas laimėjo „Prototipų komercinimo paslaugos“ projektą.

Įmonė su dozimetru „BrachyDOSE“ taip pat dalyvavo programoje „Kauno startuoliai 2018“. Iš 50 nominuotų patekę tarp 11-ikos perspektyviausių įmonių „BrachyDOSE“ kūrėjai 2,5 mėnesio mokėsi įmonių akseleratoriuje: ruošė produkto pristatymą investuotojams, mokėsi investicijų pritraukimo meno, diskutavo ir dirbo su tarptautine mentorių komanda produkto komercinimo, marketingo, įmonės pozicionavimo klausimais.

„BrachyDOSE projektas programoje „Kauno startuoliai 2018“ laimėjo I-ąją vietą. Kauno įmonių inovatyviausių produktų konkurse, kurį organizavo Kauno mokslo ir technologijų parkas, inovatyvus produktas užėmė antrąją vietą.

 

Kauno technologijos universiteto informacija.

Susiję straipsniai