Išmanūs, greiti ir lankstūs: startuolių ekosistemos injekcijos sužadina ekonomiką

Nors startuolio kūrimo pradžia nėra lengva, tačiau tie, kurie sėkmingai atlaiko išbandymus, neretai tampa transformuojančiu faktoriumi ištisoms industrijoms. Neretai saujelės žmonių sukurtos technologijos ir idėjos vos per kelerius metus pakeičia milijonų žmonių gyvenimo būdą – nuo bankininkystės („Revolut“) iki pavėžėjimo („Uber“) ar laisvalaikio pramogų („Netflix“). Kaip rodo tyrimai ir pasaulinė patirtis, paprastai startuoliai konkurencinėje kovoje laimi taikydami itin pažangias technologijas, atverdami naujas rinkas – arba neatpažįstamai pakeisdami senąsias, gebėdami generuoti didesnį pelną iš investuoto kapitalo.

Tokius – transformuojančius – startuolius ekspertai pripažįsta darančiais didelę įtaką visai ekonomikai tiek nacionaliniu, tiek pasauliniu mastu: investuodami į tyrimus ir naujų produktų kūrimą, jie atneša naujas technologijas, o jas sumaniai pritaikydami, paskatina efektyviau veikti ir inovacijas diegti tradicines įmones.

Lietuvos startuoliai vis labiau matomi pasaulyje

Lietuvos startuolių ekosistema jau yra išsikovojusi matomą vietą pasauliniame kontekste ir atkartoja pasaulines ekonomikos tendencijas. Jos stiprėjimui nemažos įtakos turi verslo angelų, akceleravimo bei rizikos kapitalo fondų steigimasis, teisinės ir reguliacinės aplinkos pokyčiai, kuriais siekiama gerinti startuolių aplinką; pradėta lengvesnės migracijos programa, padedanti į Lietuvą pritraukti startuolių kūrėjus iš užsienio.

„Prieš kelerius metus Ekonomikos ir inovacijų ministerija iškėlė labai ambicingą tikslą – išplėsti Lietuvos startuolių ekosistemą iki 1 000. Šiandien šis skaičius jau perkopė 1000, turime pirmąjį vienaragį, į biržą įžengė pirmasis fintech startuolis. Džiugiu, kad sparčiai auganti ir ambicinga startuolių bendruomenė Lietuvoje tampa vis labiau matoma pasaulyje, pritraukia vis daugiau investicijų ir sukuria vis daugiau gerai apmokamų darbo vietų. Kitas ambicingas tikslas – padidinti vienaragių skaičių ir sukurti dar palankesnę terpę startuoliams pritraukti, kurtis ir vystytis Lietuvoje. Šiam tikslui pasiekti yra steigiamas Inovacijų fondas, plėtojamas inkubatorių ir akceleratorių tinklas,“ – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.

Dėmesys startuolių ekosistemai Kaune

Skaičiuojama, kad Kaunas – antrasis pagal dydį startuolių hub‘as šalyje. Dauguma startuolių čia dirba programinės įrangos kūrimo, sveikatos, kompiuterinių žaidimų kūrimo, marketingo, švietimo ir fintech srityse.

„Pasiteiravus inovatyvias idėjas plėtojančių komandų, ko reikia, kad startuolis susikurtų ar įsikurtų konkrečiame mieste, jie mini talentų pasiekiamumą, startuolių kūrimo ir vystymo sąlygas bei kaštus, taip pat – kapitalo prieinamumą ir vietos startuolių sistemos kokybę. Tad formuodami verslui patrauklią aplinką Kaune, skiriame nemažai dėmesio ir šioms startuoliams aktualioms problemoms spręsti. Matome sėkmingų pavyzdžių ir tikime tolimesne, teigiama startuoliškų verslų įtaka miesto ekonominiam vystymuisi, taip pat jų sinergiją su kitais Kauno verslais, aukštosiomis mokyklomis,“ – sako jau šešerius metus Kauno startuoliams skirtą programą, šiuo metu veikiančią „Kaunastic Startups“ pavadinimu, vykdančios VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas.

Startuoliškos ambicijos: mesti iššūkį pandemijai

Startuolių ekosistemos potencialą demonstruoja Kaune gimusios sėkmės istorijos. Viena jų – startuolio rūbą jau išaugusi robotikos kompanija „Rubedo sistemos“. Nuo 2009 metų veikianti įmonė vykdo intensyvią MTEP veiklą, turi sukaupusi didžiulę patirtį dirbdama su medicinos įrangos gamintojais, kuria robotikos sprendimus sandėliams, gamybos įmonėms, projektuoja ir integruoja mobiliosios robotikos ir kompiuterinio matymo sprendimus verslui. Tarp naujausių kauniečių darbų – daug dėmesio susilaukęs autonominis dezinfekcinis robotas kovai su COVID-19 virusu.

„Akivaizdu, kad COVID-19 daro poveikį nacionalinės startuolių ekosistemos darbotvarkei, bet ar atsiras startuolis, darantis poveikį pačiam COVID-19?“ – retoriškai klausia „Rubedo sistemų“ verslo plėtros vadovas Linas Vaitulevičius. Pasak jo, viena iš startuolių stiprybių – gebėjimas lanksčiai, greitai ir originaliai pažvelgti į iškylančias krizes ir jas paversti galimybėmis, tad ši pandemija – ne išimtis.

„Kiekviena krizė sukelia tam tikrą įtrūkį nusistovėjusiuose socialiniuose ir ekonominiuose procesuose bei įpročiuose (angl. disruption). COVID-19 krizė – ne išimtis, o jos sukeltas įtrūkis – gilus ir globalus. Jei rinkos senbuviams tokie įtrūkiai kelia egzistencinę grėsmę, tai startuoliams jie – tikra dovana, nes atveria ar išplečia iki tol negirdėtas verslo nišas, kuriose jie automatiškai įgauna sprendimų priėmimo greičio pranašumą prieš korporacijas su visais jų beveik neribotais piniginiais ir kitokiais ištekliais. Startuoliai neturi ką prarasti, o atpildas sėkmės atveju gali būti užimta ženkli rinkos dalis“ – sako L. Vaitulevičius.

Startuolius Kaune sukvies į mokymų ir kontaktų mezgimo savaitę

Startuolių ekosistema, jos įtaka ekonomikai ir Lietuvos skaitmeninei transformacijai bus apžvelgiama lapkričio 9-13 dienomis vyksiančioje „Kaunastic Startup Week“ renginių savaitėje. Jos dalyvių lauks gyvi susitikimai, diskusijos, seminarai, patirties dalijimosi vakarai, kurie padės įvertinti savo startuoliškos idėjos vertę bei pasisemti įkvėpimo naujiems darbams. Visi renginiai – nemokami, didžioji jų dalis vyks nuotolinės transliacijos būdu.

Detali „Kaunastic Startup Week“ programa ČIA.

Bendradarbystės savaitės organizatorius: VšĮ „Kaunas IN“.

„Kaunas IN“ verslo skyriaus informacija ir nuotrauka.