2020 08 30

Kaunas – nepralenkiamas lyderis pagal vidutinio būsto dydį

Tai, kad kauniečiai ne tik mėgsta, bet ir gali gyventi erdviau, liudija vidutinio būsto dydis mieste, pagal kurį metai iš metų Kaunas lenkia visus kitus didžiuosius šalies miestus. Būsto dydis – vienas iš gyvenimo kokybės rodiklių, kurio pokyčius lemia socioekonominiai veiksniai, tad ekspertai pastebi, kad šio rodiklio augimas patikimai atspindi ir paties miesto kaitos tendencijas.

Statistikos departamento duomenimis, Kauno mieste vidutinis būsto dydis yra didžiausias Lietuvoje: 2019-ais jis siekė 64,5 kvadratinius metrus. Šis rodiklis nuosekliai augo pastaruosius penketą metų – nuo 63,1 m2 2015-ais,  63,4 m2 2016-ais, iki 64,0 m2 2017-aisiais, o 2018-aisiais pasiekė 64,3 m2 .

Tarp priežasčių, lėmusių Kauno lyderystę vidutinio būsto dydžiu šalyje, „Newsec“ strateginės analizės vadovas Mindaugas Kulbokas visų pirma mini geografinę padėtį ir Kauno gyventojų norą gyventi plačiau.

„Kaunas, kaip žinia, yra geografiškai labai patogioje vietoje, kur gali kurtis ne tik pramonė, bet ir vis daugiau paslaugas teikiančių kompanijų taip pat įsikuria būtent Kaune. Kodėl pramonė ir verslo centrai yra tiesiogiai susiję su butais ir jų dydžiais? Nes ten, kur veikia ir plečiasi stabilus verslas, fiksuojamos akivaizdžiai aukštesnės tvarios gyventojų pajamos. Šeimos ūkiai, turintys didesnes pajamas, natūraliai ieško patogesnio būsto ir turi galimybę įpirkti didesnius butus,“ – apie rinkos aktualijas pasakoja  NT specialistas.

Kitą didėjančio būsto ploto priežastį, pasak ekspertų, lėmė Kauno miesto plėtros ciklas: kurį laiką vyravo plėtra miesto pakraščiuose. „Tai reiškė sąlyginai pigesnę kvadratinio metro kainą, vadinasi, ir galimybę už tą pačią būstui skirtą sumą įsigyti didesnio ploto būstą. Tą žmonės ir darė!“ – sako M. Kulbokas.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, visuose Lietuvos didmiesčiuose pastebimas stabilus rodiklio augimas jau ne vienerius metus. 2019 m. miestuose užfiksuoti tokie vidutinio būsto dydžiai: Vilniuje – 63,4 m2, Klaipėdoje – 57,4 m2, Panevėžyje – 59,7 m2, o nuo jo vos atsilieka Šiauliai su 59,6 m2 vidutinio būsto plotu.

Perengta remiantis Statistikos departamento duomenimis.

 

Pasak ekonomikos mokslų daktaro Justino Kisieliausko, vertinant būsto ploto rodiklius reikėtų pažvelgti į platesnį, Europos bei pasaulinį, kontekstą ir atsakyti, kokius būstus turi kitų šalių gyventojai.

„Atsakant į klausimą, kiek mažai yra per mažai, galime prisiminti garsųjį Londono planą, kuriame brėžiama miesto vystymosi strategija ir nurodomi standartai naujos statybos butams. Ten teigiama, kad būstas, skirtas vienam asmeniui, turėtų būti ne mažesnis nei 37 m2, dviem asmenims siekti bent 50 m2 , o trims – bent 61 m2“ – sako J. Kisieliauskas.

Kol kas lietuviško vidutinio būsto dydis yra maždaug trisdešimt kvadratinių metrų mažesnis nei 89 m2 siekiantis ES vidurkis, tačiau didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos vidutinio būsto dydžio augimas yra išties džiuginantis rodiklis: „Nors rinkoje pasirodo įvairių itin mažą būstą siūlančių projektų, vis dėlto būstui tampant vis svaresniu asmeninės gerovės veiksniu darbo iš namų realybėje, aukščiausias Kauno rodiklis yra itin sveikintinas simbolis, rodantis, kad žmonės ima suprasti skirtumą tarp oraus gyvenimo ir egzistavimo“ – džiaugiasi ekonomistas.

„Kaunas IN“ verslo skyriaus informacija ir iliustracijos.

Susiję straipsniai