Kaune gerėjanti gyvenimo kokybė pritraukia vis daugiau naujakurių

Kaip rodo pastarųjų metų tendencijos, Kaunas ir jo apylinkės yra tapę stipriu traukos centru. Vertinant vidinės migracijos rodiklį, kitaip sakant, santykį tarp Lietuvos gyventojų, kurie nusprendė įsikurti Kauno mieste ar rajone, ir tarp tų, kurie persikraustė į kitus šalies regionus, pastebima persvara naujakurių naudai. 2016-ais migravusiųjų į Kauno miestą ir rajoną buvo 1266, sekančiais metais – jau 1644, o štai 2018-ais jų priskaičiuota net 1743. Visgi 2019 metai Kauno regionui tapo rekordinio augimo metais – migracijos rodiklis ne tik yra teigiamas, bet didžiausias per daugiau nei dešimtmetį ir siekia 2 697 naujus gyventojus.

„Nuo 2006 m. bendras į Kauno miestą ir rajoną atvykusiųjų bei išvykusiųjų balansas tapo teigiamas ir nuo tada stebėjome ilgalaikę džiuginančią migracijos į Kauną iš kitų Lietuvos miestų bei miestelių tendenciją. Tai aiškus patvirtinimas, jog Kaunas yra viena iš patraukliausių vietų gyventi Lietuvoje: tiek vertinant gyvenimo kokybę, tiek regione atsiveriančias ekonominės veiklos galimybes“ – tvirtina VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas.

Jis pastebi, kad realūs atvykstančių gyventi į Kauną skaičiai yra dar didesni, nes Statistikos departamento pateikiami duomenys neįtraukia tų, kurie gyvena Kaune, tačiau nėra čia deklaravę savo gyvenamosios vietos. Į tokių gyventojų grupę patenka ne tik studentai, bet ir jauni žmonės, pasilikę Kaune po studijų.

Srovės valdančios vidinės migracijos kryptis

Kokios dažniausios priežastys, lemiančios gyventojų vidinę migraciją? Kaip rodo 2018 m. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atliktos Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai, pagrindinės gyvenamosios vietos keitimo priežastys – geresnio, patogesnio gyvenimo paieškos, darbas, kuris gali užtikrinti didesnį gerbūvį, santuoka, mokslai, naujo būsto įsigijimas ar paveldėjimas.

Apibūdindami pačių gyvenamųjų vietovių struktūros pokyčius, specialistai atkreipia dėmesį, kad juos lemia daugybė išorinių veiksnių – ekonominių, politinių, teritorinių, o juos savo ruožtu performuoja globalūs procesai. Štai, pavyzdžiui, 1996 metais gyvenamųjų vietovių struktūrą formavo tokie veiksniai kaip gamtiniai ištekliai, rekreaciniai ir turizmo, vietos finansiniai ištekliai, darbo jėgos kokybė bei kiekis. O 2018-taisiais lemiamą vaidmenį įgauna jau kiti veiksniai: interneto ryšio ir aplinkos kokybė, taip pat paslaugų įvairovė bei pasiekiamumas ir bendro ekonominio intereso paslaugos. Būtent pastarieji veiksniai lėmė, kad šiuo metu urbanizacijos procesai aktyviai vyksta arealais, apimančiais pirmaujančius miestus bei jų priemiesčius.

Gerbūvio Kaune veiksniai

Vienas ryškiausių tokio arealo pavyzdžių Lietuvoje – Kaunas. Miesto patrauklumą augina kintantis gyventojų gyvenimo būdas, jų galimybes ir poreikius atitinkanti viešoji infrastruktūra ir aplinkos kokybė, pagaliau, miestui tenkančių investicijų ir gyventojų pajamų kiekis.

„Žvelgiant į teigiamą vidinės šalies migracijos į Kauno miestą rodiklį, vertėtų įvertinti ir išaugusią naujai pastatyto būsto pasiūlą miesto teritorijoje, kuri suteikė galimybę naujakuriams kurtis“ – pastebi A. Veršinskas.

2018 ir 2019 metai Kauno miestui buvo rekordiniai pagal naujų butų statybos apimtis. Vien 2019-ais jų pastatyta daugiau kaip 800, o naujų butų pardavimo apimtys pirminėje rinkoje augo net 35 procentų, lyginant su ankstesniais metais. Remiantis „Ober-House” NT rinkos ekspertų apžvalga, tam įtakos turėjo tiek sparčiai auganti šalies ekonomika ir būstui palankios įsigijimo sąlygos, tiek 2018-2019 metais gausiausia naujo būsto pasiūla per pastarąjį dešimtmetį.

„Kaunas IN“ verslo skyriaus informacija ir iliustracija.