Šią liepą Lietuvos oro uostai skaičiuoja penkerius metus nuo Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartų sujungimo. Baigusi įdingos vidinės konkurencijos etapą ir tapusi oro uostų tinklu, siūlančiu patrauklias bendradarbiavimo sąlygas oro vežėjams, įmonė išaugino ir savo aviacinės veiklos rezultatus. Nuo 2014-ųjų keleivių skaičius augo 42 proc., šoktelėjo ir siūlomų krypčių rodiklis, o aptarnautų skrydžių skaičius augo 60 proc.
Daugiau aptarnautų keleivių, skrydžių ir krovinių
Po 2014-aisiais įvykusio susijungimo, įmonė Lietuvos oro uostai iškėlė tikslą konkuruoti tarptautinėje rinkoje dėl didžiųjų oro vežėjų dėmesio ir naujų skrydžių krypčių. Apžvelgdamas penkerių metų darbo rezultatus, įmonės vadovas Marius Gelžinis pažymi, kad ambicingi siekiai įgyvendinami palaipsniui ir sklandžiai.
„Stebėdami stipriai išaugusius, kai kuriais atvejais net padvigubėjusius mūsų pagrindinės, aviacinės, veiklos rezultatus, galime drąsiai teigti, kad susijungę į vieningą tinklą pakeitėme nusistovėjusį požiūrį į oro uostus kaip tik į infrastruktūros objektą. Lietuvos oro uostai siūlo plačią paslaugų įvairovę, įgyvendina aukštus keleivių ir partnerių aptarnavimo kokybės standartus ir generuoja grąžą valstybei. Ilgamete mūsų komandos patirtimi pasitiki oro vežėjai ir kiti mūsų partneriai. Ypač svarbu tai, kad kasmet fiksuojame akivaizdžiai išaugusį keliautojų srautą – aptarnaujame kone 2 mln. daugiau keleivių nei 2014-aisiais“, – teigia M. Gelžinis.
Pastaraisiais metais aptarnautų keliautojų skaičius bendrovė įvardija kaip rekordinius. Palyginimui, 2015-aisiais Lietuvos oro uostus bendrai pasirinko daugiau nei 4 mln. 200 tūkst. keleivių, o 2016-aisiais buvo aptarnauta daugiau nei 4 mln. 700 tūkst. keliautojų. Proveržio metais laikomi 2017-ieji, kai keliautojų skaičius viršijo 5 mln. O praėjusieji metai bendrovės istorijoje buvo ryškiausi – per tris šalies oro vartus skrido 6 mln. 200 tūkst. keleivių.
Kaip pažymi Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas, nuoseklų augimą įmonė fiksuoja ir aptarnaujamų skrydžių srityje.
„Prieš penkerius metus skrydžių skaičius bendrai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose buvo kiek didesnis nei 38 tūkst., o pernai aptarnavome daugiau nei 61 tūkst. skrydžių ir užfiksavome rekordus visuose filialuose. Stebėjome, kad praėjusiais metais netoli savo keleivių srauto aptarnavimo galimybių ribų buvo visi trys oro uostai, tačiau efektyviai išsprendę aptarnavimo procesus, visi filialai susitvarkė neįtikėtinai gerai“, – teigia A. Stikliūnas.
Anot Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo, dar vienas svarbus veiklos rodiklis – perskraidinamų krovinių skaičius, per penkerius metus augęs 57 proc. Nuo 10 tūkst. t iki daugiau nei 15 tūkst. tonų.
Tvirta pozicija konkurencinėje kovoje
Suvieniję jėgas šalies oro uostai dalyvauja konkurencinėje kovoje su didžiaisiais Europos oro vartais. Su oro bendrovėmis nuolatos ir intensyviai deramasi dėl naujų skrydžių krypčių į visus tris šalies oro uostus. Jei 2014-ųjų pradžioje iš Lietuvos buvo buvo galima skristi 53 kryptimis, tai šių metų sausį keliautojai rinkosi jau iš 90 skirtingų krypčių, tarp kurių – daugiau nei 20 buvo tiesioginiai skrydžiai į Europos šalių sostines.
Pastaraisiais metais bendrovė susitarė ir dėl naujų jungčių verslo atstovams, tokių kaip skrydžiai į Londono finansų centrą ir pagrindinius Vokietijos miestus.
„Kalbant apie kryptis, itin vertiname kompetentingą aviacinių paslaugų skyriaus komandą, sugebančią ne tik profesionaliai dirbti su didžiaisiais Europos oro vežėjais, bet ir atliepti verslininkų ar kitų suinteresuotų šalių, tokių kaip savivaldybės, interesus. Žinia, kad neseniai atsiradusios verslo kryptys yra ypatingai svarbios siekiant į šalį pritraukti naujų investicijų“, – teigia M. Gelžinis.
Po susijungimo – daugiau galimybių
Šalyje atsiradus vieningai oro transporto sistemai, oro vežėjams galima pasiūlyti palankesnes sąlygas ir nuolaidų sistemą, kuri ypač pasiteisino mažesniuose Lietuvos oro uostuose – Kaune ir Palangoje. A. Stikliūno teigimu, tai vienas iš būdų atkreipti oro bendrovių dėmesį ir pritraukti trokštamiausius skrydžius, sėkmingai konkuruoti ne tik su aplinkiniais, bet ir su visos Europos oro uostais dėl naujų skrydžių, naujų oro bendrovių pritraukimo.
„Vilniaus ir Palangos oro uostų vežėjams 3 metus taikome nuolaidą naujam maršrutui ir nuolaidų sistema taip pat įsijungia, jei ūgteli maršruto keliautojų srautas. Kaune nuolaidų sistema priklauso nuo pervežtų keliautojų skaičiaus“, – pasakoja A. Stikliūnas.
Iš Lietuvos oro uostų vežėjai sulaukia ir daugiau patrauklių pasiūlymų. Vienas jų – tinklo skatinimo programa, kai bendrovėms, vykdančioms skrydžius bent iš dviejų mūsų šalies oro uostų ir skraidinančioms nustatytą minimalų keliautojų skaičių, taikomos nuolaidos oro uosto rinkliavoms. Kai kurioms bendrovėms skiriama „de-minimis“ pagalba, kai už naują maršrutą ar papildomą dažnį trijų metų laikotarpiui skiriama iki 200 tūkst. Eur siekianti parama.
Dar viena bendradarbiavimo iniciatyva – „Blitz“ sesijos. Jų metu visos šalies ar regiono suinteresuotos šalys kviečiamos derėtis su oro vežėjais dėl naujų krypčių ir skrydžių dažnių. Tiesioginių susitikimų metu aptariamos bendradarbiavimo galimybės. Pernai pristatyta iniciatyva jau atnešė rezultatų – po šių sesijų skrydžius iš Kauno į Varšuvą pradėjo vykdyti Lenkijos oro linijų bendrovė „LOT“.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 14 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 86 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 27 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.
Lietovos oro uostai nuotrauka ir informacija