Vitaminai Kauno startuolių ekosistemai: augimo sužadinimo receptais dalijasi ekspertai

Prie virtualaus apskritojo stalo susėdo Kauno startuolių ekosistemos augimu besirūpinančios organizacijos, tam, kad kartu atrastų receptus, kaip paspartinti startuolių augimą antrame pagal dydį Lietuvos mieste. Tad ko reikia, jog iš ties kiekvienam, išgirdusiam žodį „Kaunas“, būtų aišku, kad tai – startuolių miestas?

Kokiomis spalvomis šiuo metu yra nuspalvintas Kauno verslo kraštovaizdis ir ko galime tikėtis netolimoje ateityje atskleidė vienas iš lapkričio 9-13 dienomis Kaune vykusios mokymų, žinių dalijimosi ir bendradarbystės savaitės „Kaunastic Startup Week“ renginių – „Kauno startuolių ekosistemos pitch hour“. Jo metu paklaustas, kiek Kaunas yra tinkama erdvė realizuoti startuoliško verslo idėjas, Vytauto Didžiojo universiteto Verslo praktikų centro direktorius (VDU VPC) ir „Minded“ vadovas Osvaldas Stripeikis tvirtino, kad dalyvaudamas užsienio projektuose ir pristatinėdamas Kauno patirtį, iš užsienio partnerių sulaukia pagarbių komplimentų apie vietos ekosistemą.

„Prieš kokius 5-7 metus to nebuvo – vadinasi, tai, kas daroma mieste, yra teisingos iniciatyvos. Jei norime, kad Kaune užaugtų idėjų turintys ir su jomis į verslą ateinantys jauni žmonės – turime tokius juos ir auginti. Dar prieš dešimtmetį paklausus studentų apie verslą, verslininko įvaizdį, atsakymai būdavo negatyvūs. Bet šiuo metu požiūris keičiasi: jauni žmonės mato įkvepiančius pavyzdžius ir ateina jau su savo idėjomis. Mano matymas būtų toks, kad Kauno ekosistemoje reikia ugdyti jaunų žmonių kompetencijas investuojant šia kryptimi.“

Jam pritarė ir Agnė Jaraitė iš Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų: „Dirbdami su tarptautinėmis organizacijomis pastebime, kad lietuviai nėra drąsūs ir net turėdami verslo idėją ne visada drįsta ją „užkurti“ ir pradėti veikti. Todėl būtinas verslumo skatinimas ir švietimas ne tik nuo universiteto, bet ir nuo mokyklos suolo“.

Būtina globalioji plėtra

Kaip pastebėjo Paulius Nezabitauskas, Kauno mokslo ir technologijų parko direktorius, aktualus žingsnis, kurį privalu žengti artimiausiu metu – atlikti Kauno startuolių ekosistemos auditą: „Tik aiškiai žinodami, kas esame šiandien, galime kalbėti apie tai, kuo norime būti rytoj, kokias įmones norėtume čia pakviesti ir kokią vertę galime joms pasiūlyti. O kviestis užsienio žaidėjus, kurie įsimaišytų tarp esamų ekosistemos dalyvių – būtina, kaip rodo statistika, išorinės investicijos ir į vietos ekonomiką ateinančios korporacijos duoda naudą ne tik mūsų ekonomikai, bet ir mūsų įmonių augimui“.

P. Nezabitausko manymu, tikslinga sukurti „Startup Digital Hub Of Kaunas“ žemėlapį, kuriame būtų pateikta visa esminė informacija: miesto startuolių ekosistemos dalyviai, prie inovacijų ir startuolių vystymo prisidedančios organizacijos, visa prieinama infrastruktūra – parkai, universitetai, investuotojai, čia įsikūrusios įmonės ir jų sėkmės istorijos.

Dėmesys ne tik greitai grąžai, bet ir ilgalaikei perspektyvai

Nuo 2008-tųjų su startuoliais dirbanti Kauno Technologijos universiteto profesorė ir KEEN – žinioms imlaus verslo tinklo – vadovė Asta Pundzienė sako, kad idėja startuoliui gimsta labai anksti, tačiau idėjos komercializavimui dažnai reikia palaikymo. „Aš manau, kad Lietuvos startuolių ekosistema tikrai yra tarptautinė: kaip mokslas nėra lokalus, bet tarptautinis, taip ir mokslu grįsta idėja nėra lokali. Jei pažiūrėsime į startuolius, su kuriais dirbame, jie įdomūs ir tarptautiniams investuotojams. Sutinku, kad mums dar reikia išmokti to, ką puikiai daro Estija ar Izraelis: geriau valdyti e. prekybos įgūdžius, efektyviau tvarkytis su globalia sklaida rodant pasauliui ir rinkoms, kas pas mus vyksta, kokie startuoliai gimsta – tik taip galima sudaryti atitinkamą įspūdį apie šalies pajėgumą ir jos IT infrastruktūrą“.

Profesorė pastebi, kad startuolių ekosistemos poslinkiams įtakos turi investuotojų sprendimai: „Man visada aktualesni atrodo startuoliai, sukurti progresyvių mokslinių žinių pagrindu, net jei grąža iš investicijos į tokį startuolį ateis vėliau. Tuo tarpu, kaip rodo patirtis, Lietuvos investuotojai mieliau investuoja į startuolius, kurie žada greitą grąžą – pavyzdžiui, žemės ūkio, logistikos srityse. Tad pirmiesiems, mokslu grįstiems startuoliams, kapitalo paprastai tenka ieškotis užsienyje. Linkėčiau vietos kapitalui būti liberalesniam, matyti ilgalaikę perspektyvą“.

Auginti sėkmės istorijų skaičių

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Plėtros tarnybos vadovas Laurynas Jarukas, diskusijoje atstovavęs medicininio sektoriaus startuolius, pastebėjo, kad nors šių startuolių idėjų virtimas produktu trunka bene ilgiausiai ir skaičiuojamas ne vieneriais metais, o juos testuojant išlieka daug rizikos, vis dėlto daug kas būtent į šį sektorių žvelgia kaip į viltingiausią – ypač pandemijos akivaizdoje.

„Turime jau tikrų sėkmės istorijų ir pavyzdžių, kai pritrauktos investicijos padėjo startuoliams sėkmingai augti toliau. Pasiekti laimėjimai ir Europiniu mastu, rodantys, kad mūsų startuoliai neatsilieka nuo bendrųjų tendencijų. Ko mes galbūt pasigendame – tai startuolių kiekio, kurį greičiausiai lemia ir mūsų demografinė situaciją: jei startuolių per metus pas mus susikurtų ne 100, o 1 000, tai, tikiu, ir sėkmės istorijų būtų ženkliai daugiau,“ – sako L. Jarukas.

Pasak jo, Kaunas – akademinis miestas, kuriame daug universitetų ir aukštųjų mokyklų, studentų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio: „Pavyzdžiui, vis minime Izraelio sėkmės atvejį, kai atrodo, kad verslumas užkoduotas genuose. Bet ir Kaune turime nemažai studentų  iš Izraelio, tad verta pagalvoti, kaip juos įtraukti į mūsų veiklas. Pagaliau, reikia stengtis ugdyti visuomenės verslumą ir studijas vykdyti per projektų vystymą, verslo modelių kūrimą. Tuomet natūraliai augs ir sėkmės istorijų skaičius“.

Šios diskusijos ir kitų „Kaunastic Startup Week“ savaitės renginių įrašus kviečiame stebėti ČIA.

„Kaunas IN“ verslo skyriaus informacija.