Šeštus metus Kauno LEZ veikianti didžiausio Baltijos šalyse pieno gamintojų kooperatyvo „Pienas LT“ gamykla stabiliai didina perdirbimo apimtis ir šiemet prognozuoja rekordinių pajamų metus. 213 visos Lietuvos pieno gamintojų vienijanti įmonė beveik visą gamyklos produkciją eksportuoja į daugiau kaip 50 pasaulio šalių, o vienu didžiausių iššūkių ir strateginių uždavinių mato pieno gamintojų situacijos gerinimą bei pagaminamo pieno kiekio didinimą.
Dar 2008 metais įkurto kooperatyvo veiklos modelį įkvėpė gerosios praktikos pavyzdžiai iš viso pasaulio – tokie pieno gamintojų kooperatyvai kaip Naujosios Zelandijos korporacija „Fonterra“ arba Suomijos didžiausia pieno perdirbimo kompanija „Valio“. Pagrindinė idėja: kuo daugiau tiekimo grandžių apima integracija, tuo teoriškai ji yra efektyvesnė ir generuoja didesnę naudą.
Pasak „Pienas LT“ generalinio direktoriaus Manto Rudaičio, užsienio kooperacijų ilgametė patirtis ir kooperatyvų išsivystymo lygis parodė, kad toks principas puikiai veikia. Šiuo metu „Pienas LT“ vienija 213 Lietuvos pieno gamintojų, kurie yra ir Kauno LEZ teritorijoje veikiančios gamyklos savininkai, o visi kooperatyvui svarbiausi sprendimai priimami pačių narių, visuotiniuose susirinkimuose.
Tuo tarpu pačioje įmonėje šiuo metu yra per 200 darbuotojų: didžioji dalis jų dirba gamybos padaliniuose ir laboratorijoje, ketvirtadalis – pienovežių vairuotojai.
Nuotrauka: M. Rudaitis, „Pienas LT”.
„Mūsų įmonėje naudojama technologinė įranga yra automatizuota, tad darbui su ja reikalingi aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kurių didžiąją dalį tenka patiems apmokyti, nes parengtų darbuotojų rinkoje dažniausiai nėra. Džiaugiamės, kad darbuotojų kaita įmonėje maža ir stengiamės ne tik kurti geras darbo sąlygas, bet ir gerą atmosferą. Tikime, kad tai ne tik leis išsaugoti mūsų dabartinį kolektyvą, bet ir padės jį plėsti plečiantis įmonės veikloms“, – sako M. Rudaitis.
Lemiami argumentai: darbuotojai, susisiekimas, infrastruktūra
Galimybė pritraukti reikiamų maisto pramonės specialistų buvo vienas iš faktorių, prieš keletą metų lėmusių kooperatyvo sprendimą savo gamyklą įkurdinti būtent Kauno LEZ teritorijoje: Kaune reikiamus specialistus ruošia KTU Maisto fakultetas, LSMU (maisto saugos krypties studijos), VDU Žemės ūkio institutas ir keletas kolegijų.
Kiti du svarūs argumentai pasirinkti Kauną buvo patogus susisiekimas ir gamyklai reikiama infrastruktūra.
„Esame visos Lietuvos kooperacinė bendrovė, vienijanti narius iš įvairių regionų, todėl žaliavos gabenimui mums labai svarbu atstumas iki pieno gamintojų. Kaunas yra Lietuvos centre, kuriame susikerta visos pagrindinės kelių arterijos – tad mums tai tobula lokacija. Dar vienas apsisprendimą lėmęs kriterijus buvo tai, kad mūsų technologiniam procesui reikalingi didelių pajėgumų infrastruktūriniai įvadai – elektros, dujų, vandens ir nuotekų, kuriuos radome Kauno LEZ – o tai pasiūlyti gali toli gražu ne visos laisvosios ekonominės zonos. Na ir, žinoma, mūsų „plyno lauko“ investicija siekė 40 mln. EUR, o įmonės apyvarta buvo planuojama didelė, tad LEZ‘o teikiamos ekonominės naudos tapo dar viena papildoma paskata,“ – argumentus dėsto įmonės generalinis direktorius.
Aukštosiomis technologijomis paremta gamyba
Šiuo metu tai viena moderniausių pieno perdirbimo gamyklų ne tik šalyje, bet ir regione. Gaminamų produktų krepšelio sudėtį lemia tiek pačios gamyklos technologija, tiek besikeičiantys vartotojų poreikiai. Tačiau, kaip pabrėžia vadovas, produkcija skiriasi nuo plačiai paplitusių nugriebto pieno miltelių: „Esame aukštos specializacijos pieno ingredientų gamintojai – gaminame išgrynintus ir koncentruotus pieno baltymų miltelius. Tad mūsų produktai – aukštos koncentracijos pieno baltymų, micelinio kazeino, pieno išrūgų baltymų izoliato milteliai bei skysta grietinėlė. Tiesa, pastarųjų metų tendencija pastūmėjo gaminti ir ekologiškus produktus bei pieno baltymų miltelius be laktozės“.
„Pienas LT“ produkcijos pardavimų geografija ypač plati – Lietuvoje jos lieka tik iki 2 proc. per metus. Visa kita iškeliauja į daugiau nei 50 pasaulio šalių: didžioji dalis – į Vakarų Europos valstybes – Vokietiją, Italiją, Olandiją, kita dalis už Europos sąjungos ribų – į Maroką, Bahreiną, Saudo Arabiją, Braziliją, Nigeriją. Pirkėjai – maisto pramonės, tarp kurių tiek vidutinės, tiek stambios tarptautinės kompanijos, valdančios pasaulyje žinomus prekinius ženklus.
„Pienas LT“ kooperatyvas pirmasis iš pieno produktų gamintojų Lietuvoje gavo Japonijos žemės ūkio standartų (Japanese Agricultural Standarts) sertifikatą, atveriantį kelius realizuoti ekologiškus produktus Japonijos rinkoje.
Įdomu tai, kad įmonės pardavimams ir gamybos apimtims įtakos nedarė nei pandemijos, nei karo sukelti neramumai: aukštos pridėtinės vertės pieno ingredientų maisto pramonėje reikėjo ir reikia.
„Manau, tai, kad esame maisto pramonėje, leido išvengti nesklandumų ir net padidinti pieno perdirbimo bei pardavimo pajamas. 2020 metais mūsų apyvarta išaugo apie 12 proc., 2021 metais paaugome dar apie 20 proc., o šie metai, panašu, bus rekordiniai ir mūsų pardavimų pajamos, lyginant su 2021 m. padidės dar apie 30 proc., t. y. sieks daugiau nei 120 mln. Eur“, – pasakoja vadovas, kurio nuomone, pažangą skatina ir sveika konkurencija. – Neabejoju, kad „Pienas LT“ kooperatyvo susikūrimas prisidėjo prie pieno supirkimo kainodaros Lietuvoje, naudingos šalies ūkiams. Pieno supirkimo kainos pokytis per metus paaugo 78 proc. Taip iš paskutiniųjų vietų Europos sąjungoje pakilome į lyderius.“
Investuoja į MTEPI veiklas
Auganti gamyba bei pajamos taip pat augino ir galimybes investuoti: per pastaruosius keletą metų „Pienas LT“ investavo į įmonės procesų efektyvinimą, technologijų našumo didinimą bei maišymo įrangą skystu būdu – taip praplėsdami savo produktų krepšelį. Nuolat naujinamas pienovežių parkas, vystomos įmonės informacinės sistemos, o šių metų pabaigoje ketinama įsigyti sauso maišymo įrangą, kuri leis praplėsti gamyklos produktų asortimentą funkciniais mišiniais.
Nors apskritai pieno pramonė inovacijų diegime yra gana inertiška, o bet koks technologijų pakeitimas reikalauja didelių investicijų bei laiko, „Pienas LT“ gamykloje yra Tyrimų ir plėtros padalinys, užsiimantys darbais, susijusiais su produktų panaudojimu, tobulinimu ir naujų produktų kūrimu. Nemažai patirties sukaupta bendradarbiaujant MTEPI (mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų) srityje su Lietuvos ir užsienio universitetais bei konsultacinėmis bendrovėmis. Pasak direktoriaus, nuo gamyklos veiklos pradžios MTEPI veiklai kooperatyvas yra išleidęs apie 2 mln. EUR, o dalis šių veiklų rezultatų jau yra įdiegta gamybiniuose procesuose ir teikia ekonominę naudą.
Tarp tikslų bei iššūkių – žaliasis kursas ir pienininkystės skatinimas
Vienas iš strateginių „Pienas LT“ tikslų – būti draugiškiems aplinkai ir vystyti tvarų verslą. Jau statant gamyklą buvo įdiegti sprendimai, leidžiantys naudoti mažesnį kiekį vandens perdirbimo sistemų plovimui. Vėlesniais metais buvo diegiami patobulinimai, leidžiantys taupyti elektrą ir dujas. Artimiausias planuojamas žaliojo kurso projektas gamykloje – saulės elektrinė.
Paklaustas, kokie iššūkiai aktualiausi kooperatyvui ir gamyklai šiuo metu, M. Rudaitis pirmiausia įvardija pieno kiekį Baltijos regione: „Atsižvelgdami į besikeičiančius vartotojų įpročius ir statistiką, matome, kad pieno produktų vartojimo augimas yra bene stabiliausias, lyginant su kitų baltymų šaltinių augimu, tad šiuo metu didelį dėmesį skiriame visam Lietuvos pieno gamintojų situacijos gerinimui, tikėdamiesi, kad gaminamas pieno kiekis Lietuvoje artimiausią dešimtmetį augs. Turime daug planų, tačiau tik nuo žaliavos pasiūlos priklausys, ar investicijos į naują įrangą bus pilnai išnaudotos ir per kiek laiko atsipirks“.
