Susipažinus su startuoliu SPEAK, žodis „tarptautinis“ atrodo nebepakankamas: keliolika šalių, keliasdešimt tūkstančių vartotojų ir beveik du šimtai tautybių – tai tik nedidelė iliustracija to multikultūriškumo, kuriuo paremtas Portugalijoje sukurto technologijų startuolio veiklos modelis. Jau metus ši platforma veikia ir Kaune, sujungdama į miestą atvykusius kitataučius su vietos gyventojais ir skatinama kultūrinius mainus bei darnią integraciją.
SPEAK – tai socialinis technologijų startuolis, sujungiantis atvykėlius, migrantus ar pabėgėlius su vietiniais gyventojas, griaunantis ne tik kalbinius, bet ir kultūrinius barjerus.
Idėja kurti tokią platformą kilo portugalui Hugo Menino Aguiar, iki tol sėkmingai dirbusiam programinės įrangos inžinieriumi ir „Google“ produkto vadovu. Tačiau dėl būsimo startuolio Hugo paliko auksinę karjerą pasaulinėje milžinėje ir ėmėsi kurti SPEAK. Platforma startavo 2014-taisiais, ir nuo to laiko pelnė ne vieną reikšmingą apdovanojimą, tarp kurių – trečioji vieta „Chivas Venture“ konkurse, pripažinimas vienu geriausių projektų Europos „Google Impact Challenge“ 2020-taisiais, „Financial Times“ ir „Google“ įtraukė startuolį į „Top 100 European Digital Pioneers“ sąrašą. Programa taip pat yra gavusi Europos komisijos teikiamą Europos kalbų ženklą – apdovanojimą, kuriuo siekiama paskatinti naujus kalbų mokymosi metodus ir iniciatyvas, taip pat skatinti kultūrinį sąmoningumą Europoje.
Sujungia atvykėlius su vietiniais
Vis dėlto geriau už bet kokius apdovanojimus startuolio sėkmę liudija skaičiai: nuo savo veiklos pradžios SPEAK plėtė savo veiklą ir šiuo metu veikia jau 12 skirtingų šalių, 26 miestuose, vienydama daugiau kaip 43 000 vartotojų, atstovaujančių 194 tautybėms.
Savo veiklos modelį SPEAK pavadino Online2Offline: tai reiškia, kad dalis veiklų – pavyzdžiui, registracijos, apmokėjimas, tvarkaraščiai ir edukacinė medžiaga – yra administruojama per SPEAK internetinį puslapį, o kalbų grupės, renginiai ir socialinė integracija vykdoma susitinkant gyvai, tam pritaikytose viešose erdvėse.
Pasaulį ištikus Covid-19 pandemijai, startuolio veiklas teko modifikuoti, visiškai persikeliant į virtualiąją erdvę. Ir tai pasiteisino – pasitelkę nuotolines veiklas, SPEAK pasiekė daugiau žmonių nei bet kada: 2020 metais prie programos prisijungė per 13 000 registruotų vartotojų, kurie jungėsi prie daugiau kaip 2 000 kalbos mokymosi grupių.
Pajamas startuolis gauna iš dviejų šaltinių: simbolinio vienkartinio dalyvių mokesčio (35 Eur) ir iš pardavimų, atliekamų B2B ir B2G plotmėse. Pastaruoju atveju SPEAK parduoda abonementus kompanijoms ir fondams, kurie apmoka savo darbuotojų prisijungimą prie kalbos mokymosi grupių. Taip pat vystomos partnerystės su valstybinėmis institucijomis, kurios sumoka už SPEAK platformoje norinčias dalyvauti remtinas žmonių grupes.
Atsiradimas Kaune – iš asmeninės patirties
Tai, kad SPEAK atsirado Kaune, lėmė pats platformos principas: ji plečiama pagal socialinės franšizės modelį, kuris leidžia bet kuriam žmogui ar organizacijai imtis projekto savo mieste – jeigu tik mato tam erdvės ir galimybių. Šįkart galimybes kurti SPEAK bendruomenę mūsų mieste įžvelgė iš Azerbaidžano į Kauną studijuoti atvykusi Narmin Aliyeva.
„Atvykau į Lietuvą mėnesiu vėliau nei prasidėjo akademiniai metai, todėl praleidau įžanginę savaitę ir nieko nepažinojau mieste. Mano adaptacijos procesas naujoje kultūroje užtruko – prireikė bemaž metų, kol susiradau vietinių draugų,“ – pradžią prisimena Narmin.
Atlikusi vasaros praktiką Portugalijoje ir ten susipažinusi su SPEAK veikla, mergina netruko įžvelgti, kokia vertinga ši programa galėtų būti čia, Kaune.
„Nors vyrauja nuostata, kad daugumą kitataučių atvykėlių į Kauną sudaro studijuojantys jauni žmonės, vis dėlto į miestą keliamasi ir dėl daugelio kitų priežasčių – ar ieškant geresnio gyvenimo, ar dėl gimtojoje šalyje iškilusio konflikto. Tad tokiems migrantams ar pabėgėliams natūraliai iškyla integracijos problemų,“ – pastebi Narmin.
Įkvėpta SPEAK misijos, ji ėmėsi nedidelės iniciatyvos: pradėjo organizuoti reguliarias viktorinas anglų kalba, taip pat Kaunas Free Tours pažintinius turus, o 2020 metais pristatė SPEAK platformą Kaune.
Vertindama iš atvykėlės perspektyvos ir prisimindama savo pačios patirtis bei iššūkius, kurių nestigo atsikrausčius į Lietuvą, Narmin nusprendė kurti tokią aplinką, kuri padėtų naujiems miesto gyventojams išvengti jai tekusių išbandymų ir lengviau integruotis.
„Kartu su komanda norime sukurti vietinį palaikymo tinklą, kad kiekvienas Kaune jaustųsi kaip namie. Smagu matyti, kad ir pats miestas, būdamas Europos kultūros sostine 2022, aktyviai skleidžia žinią apie kultūrinę įvairovę. Neabejoju, kad toks kalbėjimas užduoda patrauklų toną viešojoje erdvėje, skatinantį bendrystę ir dalijimąsi ja,“ – sako Narmin.
Iš viso šiuo metu Kauno komandoje darbuojasi 4 atvykėliai iš Azerbaidžano, Italijos, Kazachstano ir Ukrainos, auginantys SPEAK bendruomenę ir padedantys kitiems jaustis miesto dalimi.
Nuo projekto pradžios Kaune jau buvo suorganizuotos 38 kalbos grupės devyniomis kalbomis – lietuvių, anglų, japonų, ispanų, hebrajų, italų, rusų, turkų, ukrainiečių. Taip pat įvyko daugiau kaip 30 renginių, tarp kurių – ir reguliarios iniciatyvos, tokios kaip viktorinų naktis, muziejų lankymas, keitimasis knygomis, tarptautinis piknikas, kalbos ir kultūros sklaidos sesijos.
Paklausiausia kalba – lietuvių, o štai prie SPEAK prisijungę vietiniai kauniečiai labiausiai domisi ispanų ir anglų kalbų grupėmis.
SPEAK bendruomenės renginiai paprastai vyksta miesto ar verslo viešosiose erdvėse: tuo tikslu bendradarbiaujama su įmonėmis ir organizacijomis bei kultūros centrais. SPEAK programos dalyviai susitinka Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Kauno įvairių tautų kultūros centre, Raudonojo kryžiaus centre, Efekto grupės biure. Šiuo metu organizuojamos nemokamos lietuvių kalbos grupės tautinių mažumų žmonėms, kurias finansuoja Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Ragina prisijungti kauniečius
Kiekviename mieste prie SPEAK jungiasi vietiniai gyventojai ir čia atsikraustę naujokai. Kauno SPEAK bendruomenė yra gan įvairi, sudaryta iš grįžusių emigrantų, tarptautinių studentų, pabėgėlių ir vietinių miestiečių. Labai įvairus ir prisijungusiųjų amžius: jauniausiam nariui 18 metų, vyriausiam – 65 m.
Pagal SPEAK metodologiją, kad būtų išlaikytas balansas, pusę grupės turėtų sudaryti vietiniai dalyviai. Ir tai, pasak Narmin, šiuo metu yra didžiausias SPEAK iššūkis Kaune – pasiekti kuo daugiau vietinių kauniečių, kurie padėtų atvykėliams mokytis lietuvių kalbos ir puoselėtų miesto įvairovę.
Kas gali jungtis prie SPEAK? Kiekvienas! Vienas dalykas yra kalbėti apie problemas – o visai kas kita, imtis veiksmų ir padėti jas spręsti. Kaip sako startuolio komanda, būtent tai – galimybė patiems kurti pokytį – ir yra patraukliausia SPEAK vertybė: sukuriama bendruomenė siekia, kad miestas taptų labiau įtraukiantis ir svetingas kiekvienam jame apsigyvenančiam žmogui.
Vietiniams gyventojams tai galimybė prisiliesti prie skirtingų pasaulio kultūrų, sutikti įvairių tautybių žmonių ir padėti jiems integruotis į Kauno gyvenimą tiesiog dalinantis savo kalba ir kultūra. O atvykėliams tai – galimybė susipažinti su vietos gyventojais saugioje ir neformalioje aplinkoje, kurti prasmingus ryšius ir įveikti kalbinius barjerus.
