Ateitis elektronikams Talentų ugdymas
2021 03 16
Startuoja iniciatyva „Ateitis – elektronikams“ skirta elektronikos inžinieriams pritraukti į Kauną

Ilgą laiką Kauno mieste sėkmingai veikiančios tarptautinės elektronikos komponentų įmonės pastaraisiais metais smarkiai padidino gamybos pajėgumus. Be to, paklausą kvalifikuotiems elektronikos specialistams pastaraisiais metais sparčiai padidino aktyviai į Lietuvos rinką žengiantys nauji tarptautiniai žaidėjai, todėl tolesnei tvariai plėtrai Kaune jau ima trūkti naujų elektronikos inžinierių, o šiuos specialistus rengiančiuose mokslo įstaigose naujų studentų skaičius stagnuoja jau kelerius metus iš eilės.

 

Tikisi, kad naujų elektronikos inžinerijos studentų skaičių pavyks išauginti dvigubai

Norėdamos jau šiandien imtis veiksmų, padėsiančių išspręsti būsimų specialistų pasiūlos problemą, keturios didžiausios elektronikos komponentų gamybos įmonės Kauno regione – „Continental Automotive Lithuania“, „HELLA Lithuania“, „Kitron“, ir „Littelfuse LT“ – nusprendė suvienyti jėgas. Kartu su Kauno miesto turizmo, verslo ir investicijų plėtros bei tarptautinės miesto rinkodaros agentūra „Kaunas IN“, Kauno technologijos universitetu (KTU) ir Kauno technikos kolegija (KTK), jos pristatė naują iniciatyvą Ateitis – elektronikams“. Tikimasi, kad ši iniciatyva jau per artimiausius dvejus metus padės padvigubinti naujų elektronikos inžinerijos studentų skaičių Kaune.

Kampanijos metu bus siekiama patraukliai supažindinti vyresniųjų klasių moksleivius, jų tėvus ir mokytojus su keturios didžiausių Kauno regiono elektronikos komponentų gamybos įmonių veikla, plėtros planais ir siūlomomis karjeros galimybėmis, aktyviai siekti tolygiai augančio  ilgalaikio elektronikos inžinerijos studijų populiarumo.

 

Kaune veikiančios įmonės galėtų įdarbinti per tūkstantį naujų elektronikos inžinierių

„Elektronikos inžinierių paklausa šiuo metu didelė visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, kurioje pastaruoju metu pradėjo kurtis bei plėstis didžiausios pasaulio gamybinės ir technologinės kompanijos. Šiuo ir artimiausiu metu paklausiausi bus procesų, kokybės, testavimo inžinieriai, naujų produktų įvedimo specialistai. Tokioms pozicijoms įmonės ieško žmonių, turinčių mechatronikos, elektronikos, automatikos, robotikos, mechanikos žinių“, – sako personalo paieškos kompanijos „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas.

Pasak jo, į Lietuvą pastaruoju metu atėjus daugiau tarptautinių elektronikos kompanijų, inžinerinės pramonės specialistų paklausa viršija pasiūlą 4,7 karto. Šiuo metu keturiose prie iniciatyvos prisijungusiose bendrovėse Kauno regione dirba beveik 2 tūkst. specialistų, o artimiausiais metais įmonės galėtų įdarbinti per 1 tūkst. elektronikos inžinierių. Tuo tarpu bendras įstojusiųjų į KTU ir KTK elektronikos inžinerijos studijų programas skaičius per pastaruosius metus mažėjo – 2020 metais su elektronikos inžinerija susijusias specialybes pasirinko tik 156 nauji studentai.

 

 

Iniciatyvos dalyvių komentarai:

„Continental“ Lietuvoje vadovas Shayan Ali

„Sparčiai tobulėjančios ir vis labiau į elektrifikaciją bei komfortą besikeičiančios pasaulinės mobilumo tendencijos diktuoja sąlygas ir darbuotojų paklausai. Kaune „Continental” gaminame aukščiausio lygio elektronikos detales žymiausių prekės ženklų automobiliams. Tad visai nenuostabu, jog beveik kiekviena mūsų kuriama darbo vieta, kurių per artimiausius metus planuojame turėti 1,5 tūkst., reikalaus suvokimo apie elektroniką ir ypač elektronikos inžineriją. Elektronikos žinios nebūtinai reiškia, jog gali dirbti tik elektronikos inžinieriumi. Žmonėms, turintiems tam tikrų žinių elektronikos srityje, siūlome prisijungti į daugiau nei 40 skirtingas funkcijas vykdančių pozicijų ir rinktis labai įvairius karjeros kelius. Matydamas tiek mūsų, tiek kitų elektronikos gamintojų Kaune specialistų poreikius, galiu drąsiai teigti, kad elektronikos inžinerijos studijos yra vienas perspektyviausių ir užtikrintą karjerą garantuojančių sprendimų. Jau dabar pastebime, jog Lietuvos rinkoje trūksta elektronikos gamybos technikų, procesų, testų ir kokybės inžinierių,  o ypač specialistų turinčių tiek elektronikos inžinerijos, tiek ir vadovavimo įgūdžių kombinaciją, kuri atidaro kelius į labai aukštas pozicijas. Tikimės, kad mūsų žinutė bus išgirsta ir daugiau žmonių rinksis elektronikos specialybes, kad galėtume augti drauge“, – Shayan Ali, „Continental“ Lietuvoje vadovas.

 

„HELLA Lithuania“ Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė Jurgita Macijauskienė

„21-ojo amžiaus Lietuva jau nebegali vadintis pigios darbo jėgos šalimi. Spartus šalies infrastruktūros vystymas, technologinis pramonės šakų progresas bei užsienio įmonių investicijos lemia mažėjantį pigios nekvalifikuotos darbo jėgos poreikį bei didėjančią elektronikos, automatikos, robotikos inžinierių paklausą. Paradoksalu, tačiau per paskutinius penkerius metus inžinerinėse specialybėse besimokančių studentų skaičius sumažėjo 41 proc., nepaisant augančio šių specialistų poreikio darbo rinkoje bei sparčiai kylančio darbo užmokesčio lygio. Manome, kad dalis šio paradokso priežasčių yra mokyklinio ugdymo sistemoje. Mes entuziastingai palaikome ir remiame elektronikos inžinerijos skatinimo projektą, nes esame jau sukūrę per 100 darbo vietų mechanikos, elektronikos, automatikos ir kitą inžinerinį išsilavinimą turintiems darbuotojams, o dar tik esame įgyvendinę 1 iš 4 plėtros Lietuvoje etapų. Norime savo indėliu ir gražiu pavyzdžiu paskatinti jaunus žmones rinktis inžinerines pareigybes“, – sako J. Macijauskienė.

 

„Kitron“ generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas

„Technologijos vystosi kosminiu greičiu, šiuolaikiniame pasaulyje vyksta daug pokyčių – tai užprogramuoja nuolat augantį elektronikos specialistų poreikį, kuris Lietuvoje, deja, jau viršijo kritinę pasiūlos-paklausos ribą rinkoje ėmus trūkti elektroninės inžinerijos specialistų. Tikimės, kad bendra verslo ir mokslo centrų iniciatyva paskatins būsimus studentus sieti savo ateitį su elektronika, kuri yra perspektyvi ir ypač įdomi sritis jaunam žmogui, atverianti kelią rinktis ir daryti tai ką nori, taikyti žinias dominančioje srityje – kurti, vystyti ateities technologijas, vadovauti ateitį keičiantiems projektams“, – sako M. Šeštokas.

 

„Littelfuse LT“ generalinis direktorius Aidas Kučys

„Tvari verslo plėtra yra neįmanoma be tvaraus talentų augimo. Vienas pagrindinių faktorių, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant dėl geografinės plėtos krypčių tarptautinėse įmonėse, yra būtent pakankama tam tikros srities specialistų pasiūla konkrečiame regione. Tam, jog turėtume sveiką, rinkos paklausą atliepiančią specialistų pasiūlą rytoj, privalome dėti pastangas šiandien. Siekiame suteikti kuo daugiau žinių apie mokslus ir karjerą elektronikos inžinerijos srityje tiek jauniems žmonėms, tiek jų tėvams ir pedagogams. Tai pirmas tokio kalibro projektas, apjungiantis Kaune veikiančias aukštojo mokslo institucijas ir tarptautines elektronikos inžinerijos gamybos kompanijas. Labai džiaugiuosi, kad „Littelfuse“ yra viena iš šio ambicingo projekto partnerių ir dėsime visas pastangas, kad kartu įgyvendintume projekto tikslus“, – sako „Littelfuse LT generalinis direktorius Aidas Kučys.

 

„Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas

„Kauno regionas pastaruosius keletą metų išgyveno pakilimo laikotarpį investicijų pritraukimo prasme, tačiau žmogiškųjų išteklių tendencijos juda priešinga linkme – sparčiai augant inžinerinės pramonės specialistų poreikiui, stojimai į aktualias aukštojo mokslo specialybes, deja, mažėja. Kaune įsikūrus stambioms elektronikos komponentų gamybos įmonėms, augant automobilių pramonės klasteriui, neišvengiamai auga ir šioms įmonėms itin aktualių elektronikos inžinierių poreikis. Studijuojančiųjų aktualiose specialybėse skaičiai yra svarbus regiono patrauklumo matas, todėl būtina atkreipti dėmesį ir laiku imtis pokyčių. Elektronikos inžinerijos skatinimo iniciatyva yra puikus pavyzdys, kaip galima suvienyti bendras mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus jėgas vienam tikslui“, – sako M. Katinas.

 

KTU rektorius Eugenijus Valatka

„Šis Kaune veikiančio verslo, savivaldos ir švietimo susitarimas – labai svarbus žingsnis, stiprinant vieną prestižiškiausių ir paklausiausių specialybių pasaulyje – elektros ir elektronikos inžineriją. Be šios srities ekspertų negalėtų vystytis nei viena pramonės, verslo kryptis. Deja, šios specialybės Lietuvoje vis dar nuvertinamos dėl gajų stereotipų, visiškai neatitinkančių šiandienos realijų. Tikiu, kad veikdami kartu, sugebėsime pakeisti šį visuomenės požiūrį“, – sako E. Valatka.

 

Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas

„Didelių, visame pasaulyje veikiančių įmonių dėmesys elektronikos specialistų rengimo problemai yra ženklas ir švietimo politikos formuotojams, planuojant valstybei reikalingų profesijų specialistų žemėlapį, kuriant paskatas stojantiesiems rinktis būtent elektronikos inžinerijos krypties studijas. Kasmet priimame būrį pirmakursių, kuris, deja, galėtų būti gausesnis, kadangi dėstytojų, laboratorijų ir materialinės bazės potencialas kolegijoje yra ženkliai didesnis. Kitas labai svarbus aspektas – naujas darbo vietas kuriančių įmonių lūkesčiai. Įmonės iš mūsų tikisi ne tik specialistų pasiūlos, bet lankstumo reaguojant į pokyčius ir suteikiant savo studentams šiandienos darbo rinkai aktualias kompetencijas. Esam tam pasiruošę – Kauno technikos kolegijos studijų programa „Elektronikos technika“ yra įvertinta „Investors Spotlight“ kokybės ženklu, kuris yra svarus darbdavių ir investuotojų suteiktas atitikties poreikiams įrodymas“, – sako N. Varnas.

 

Andrius Veršinskas,  Kauno miesto turizmo, verslo ir investicijų plėtros bei tarptautinės miesto rinkodaros agentūros „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vadovas

„Daugiau nei pusę amžiaus Kaunas – elektronikos inžinerijos centras. Reikšmingų užsienio investicijų ir stiprių aukštojo mokslo kompetencijų šioje srityje dėka miestas išlaikė ir sutvirtino šią poziciją, o pastaraisiais metais atėjusių naujų investicijų banga reikšmingai sustiprino ir išryškino Kauno, kaip vis svarbesnio elektronikos inžinerijos centro, perspektyvą, tačiau tuo pačiu sukėlė grėsmę tolesnės plėtros tvarumui.

Neužpildytos valstybės finansuojamos vietos Kaune liudija apie jaunimo neišnaudojamas galimybes gauti rinkoje paklausias žinias, įgūdžius ir pasirinkti perspektyvų karjeros kelią. Nepakankamas susidomėjimas šia studijų sritimi, kuris dažnai kyla dėl informacijos apie karjeros galimybes trūkumo, kelia strateginių problemų vieno iš perspektyviausių Kauno industrijų vystymuisi. Ši problematika mus paskatino imtis bendro, sutelktinio verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus veiksmo ir išsikelti tikslus, kurie padėtų esmingai pagerinti situaciją“, – sako A. Veršinskas.

 

Visas programos naujienas sekite Kauno karjeros gide.