„Ar žinote, kur Europoje pirmą kartą buvo sumontuota komunalinė šildymo sistema? Vytauto Didžiojo universiteto medicinos klinikose Kaune! Ją suprojektavo prancūzų architektas ir inžinierius iš Paryžiaus – Urbain Cassan, dar 1937 metais. Įžvelgiate paralelių? Tikiu, kad istorija gali apsisukti ir pasikartoti,“ – šypsosi Dimitri Ionescu, Kaune gyvenantis architektūros technologijų startuolio „LightMirror“ įkūrėjas. Prancūzijoje inžinerijos studijas baigęs, verslumo įgūdžius ugdęs Estijoje, tolimesnei savo startuolio plėtrai Dimitri pasirinko apsistoti Kaune – kad patobulintų prototipą ir sukurtų startuolio vizualinį identitetą.
Šviesos miestas ne tik naktį, bet dieną
Low-tech startuolio „LightMirror“ esmė paprasta: tai inžineriniai sprendimai ant miestų pastatų – ant stogų sumontuoti labai gerai šviesą atspindintys paviršiai, nukreipiantys saulės šviesą į šalia esančio pastato langus. Tokiu būdu ne tik maksimaliai išnaudojamas natūralus šviesos šaltinis, bet ir saulės energija pasitelkiama patalpoms šildyti.
Kaip sako pats startuolio autorius, idėja gimė studijuojant Paryžiaus inžinerijos mokykloje, kuri vykdė partnerystės programą su viena apšvietimo sistemų kompanija. O ši pateikė studentams užduotį: sugalvoti, kokios inovacijos galėtų būti taikomos Paryžiaus viešajame apšvietime.
„Tuo metu valgiau makaronus savo skurdžiuose studentiškuose „apartamentuose“, ir pagalvojau: jau 200 metų, kaip geriausi architektai ir inžinieriai pavertė Paryžių šviesų miestu. Negi jie įsivaizduoja, kad mes sugalvosime kažką dar geresnio? Paryžius JAU yra šviesos miestas. Bet jis yra šviesos miestas naktį. O aš galiu jį paversti šviesos miestu dieną!
Ir tuomet man akimirksniu kilo labai aiški vizija, per 10 sekundžių dideliu greičiu prasisuko visi vaizdiniai, kaip viskas turėtų būti realizuota.
Žinoma, tąkart pristatant idėją mano projektas vertinimo komisijai nepatiko ir buvo įvertintas kaip „neturintis ryšio su užduota tema“. Bet po kelių mėnesių su ta pačia idėja sudalyvavau Prancūzijos studentų startuolių konkurse 2019 m. ir laimėjau pagrindinį prizą,“ – pradžią prisimena miestų planavimo ir civilinės inžinerijos magistro laipsnį turintis Dimitri.
Žvilgsnis – į Šiaurės Europos viešojo sektoriaus pastatus
Šiuo metu didžiausią dėmesį rinkdamiesi pirmuosius „LightMirror“ sistemos įgyvendinimo objektus startuolio kūrėjai tiekia ligoninių infrastruktūros valdytojams. Dimitri tvirtinimu, būtent šiame sektoriuje tinkamai „įdarbinta“ saulės šviesa gali atnešti didžiausios naudos. Pirmiausia dėl to, kad, kaip rodo statistika, ligoninės yra vieni daugiausiai energijos suvartojančių pastatų šalyje: pavyzdžiui, Lenkijoje ligoninių energijos suvartojimas siekia 611 kW/m2 per metus, kai tuo tarpu, pagal dabartinius tos šalies reikalavimus, naujuose sveikatos priežiūros pastatuose šis skaičius turėtų būti beveik šešis kartus mažesnis.
„Be to, mums, kaip startuoliui, bendradarbiaujant su ligonines administruojančiomis organizacijomis yra paprasčiau įeiti į rinką: paprastai ligoninę sudaro keletas greta esančių pastatų, todėl bus gerokai paprasčiau gauti leidimus ir atitikti kitus keliamus urbanistinius reikalavimus,“ – orientacijos į tokį klientą privalumus vardija Dimitri. Startuolio įkūrėjas pastebi, kad, be viso kito, ligoninių valdytojai per pastaruosius dešimtmečius jau yra įpratę prie inovacijų diegimo, todėl ši rinka kur kas labiau pribrendusi tokio tipo projekų įgyvendinimui.
Paklaustas, kas yra didžiausi jų konkurentai, Dimitri juokiasi, kad vienintelis jų konkurentas – „nieko nedarymas“.
„Pasirinkusios status quo padėtį ligoninės ir viešieji pastatai ir toliau suvartos milžiniškus kiekius energijos, skirtos apšvietimui ir šildymui. Kokia sunkia finansine našta tai gali virsti, ligoninių valdytojai turėjo progos įsitikinti jau šių metų žiemą. Tad 2022-2023 šaltuoju sezonu pamatysime, ar pamokos išmoktos – ir galbūt sulauksime daugiau atvirumo bei noro bendradarbiauti diegiant low-tech žaliuosius sprendimus“.
Ruošiasi pirmosioms stambioms instaliacijoms
„LightMirror“ kol kas nėra pritraukęs fondų paramos. Likus pusmečiui iki magistro studijų pabaigos, pats Dimitri pasiėmė studentišką 10 000 Eur paskolą, kad po mokslų turėtų iš ko gyventi ir galėtų visą laiką skirti verslo vystymui – ką ir darė pastaruosius trejus metus.
Kartu su juo prie „LightMirror“ dirba dar du žmonės: ukrainietės pardavimų vadovė Aleksandra ir dizaino mąstysenos specialistė Anna. Pasak Dimitri, kol kas tokių pajėgų pilnai pakanka, o apie komandos auginimą bus galvojama pritraukus startuolio finansavimą.
Šiuo metu, atvykęs į Kauną, startuolio bendraturtis didžiausią dėmesį skiria verslo plėtrai. Tarp atliktų darbų: produkto adaptacijos, tikslinių rinkų ir šalių išsigryninimas.
„Šiuo metu buriame įmonių konsorciumą, su kuriuo galėtume aplikuoti į ES „Life“ ar ES „New Bauhaus“ fondus. Taip pat steigiame dukterinę įmonę Lenkijoje. Artimiausių metų planai – užsitikrinti dotacijas ir susirasti partnerius, su kuriais galėtume jau per ateinančią žiemą įrengti pirmąsias stambias instaliacijas“.
Žvilgsnis į Kauno startuolių bendruomenę
Pasak Dimitri, Kaunas jam pasirodė ramus ir žalias miestas, pritaikytas mėgstantiems vaikščioti pėsčiomis: „Visą gyvenimą stengiuosi išsiversti be automobilio ir be viešojo transporto. Todėl galimybė viską, ko reikia, pasiekti pėsčiomis, man yra didelis privalumas. Per savaitę išleidžiu apie 20 Eur maistui ir apie 500 Eur nuomai bei būstui. Čia gyvendamas galiu visiškai susikoncentruoti į darbą ir, manau, man neblogai sekasi. Galbūt ateityje svarstysime galimybę perkelti panelių gamybą iš Ukrainos į Kauno Laisvosios ekonominės zonos teritoriją“.
Atvykus į Kauną spręsti biurokratinius klausimus Dimitri padėjo „Kaunas IN“ specialistai: tiek asmeninės registracijos, tiek leidimo gyventi ir įmonės įregistravimo klausimais.
„Nemažai naudingos informacijos, padėjusios man apsispręsti kraustytis į Kauną, radau ir „Kaunas IN“ svetainėje. Be to, sulaukiau pagalbos iš Kauno technologijos universiteto „Startup Space“ ir Kauno MTP bei „Startup Lithuania“ – pastarieji padėjo užmegzti naudingų kontaktų ir supažindino su vietos startuolių ekosistema“.
Vietos startuolių ekosistemą Dimitri vertina kaip kompaktišką, klasikinę ir, nepaisant riboto finansavimo, sėkmingai siekiančią savo tikslų, o svarbiausia – visada randančią galimybių padėti vieni kitiems. Nemažą įtaką bendradarbiavimui daro ir Kauno MTP, kurie atviri tarptautinėms kolaboracijoms ir turi daug stiprių mentorių.
