Verslas
„Kaunas IN“
2021 02 24
Tvarumo idėjų įkvėpti kauniečių smulkieji verslai skatina į madą žvelgti kitaip

„Ar kada pagalvojote, kad tik apie 14 proc. drabužių yra perdirbama – visa kita „nusėda“ tokiose šalyse kaip Indija ar Pakistanas, o dar dažniau – tiesiog keliauja į sąvartynus?“ – retoriškai klausia kaunietis Dominykas Petkevičius, prieš trejetą metų pats sau netikėtai sukūręs antram gyvenimui prikeltų džinsų verslą „Folded Tellers“, kuris išaugo į visą ekologinių ir tvarumo idėjų įkvėptų žmonių bendruomenę. Kita kaunietė, Ingrida Jasinskė, sukūrusi rankomis gaminamų rankinių ženklą „kARTu“, sako, kad tvarios ir atsakingos „lėtosios“ mados tendencijos pamažu skinasi kelią į rinką, o klientų sąmoningumas metai iš metų auga.

 

„Gaila ir apmaudu regėti tokius skaičius. Ypač matant, kad aukščiausios kokybės, prabangūs nauji drabužiai į sąvartyną keliauja dėl mažmožio – įplėšimo, ištepimo. Juk visa tai sutvarkoma – tam yra siuvėjai, skalbyklos,“ – sako Dominykas, kartu pasakodamas ir apie savojo verslo atsiradimo istoriją.

Iš pradžių viskas atrodė tik kaip smagus eksperimentas: užsisakyti garsios džinsų gamintojos „Levis“ nurašytos produkcijos iš JAV, atsisiųsti, ir pažiūrėti, ką galima su tais naujais, bet niekam nebereikalingais drabužiais padaryti. To jausmo, kurį patyrė atidaręs pirmąjį siuntinį, Dominykas negali pamiršti iki šiol:

„Tai buvo puikūs, madingi, itin aukštos kokybės džinsai. Tik… visi ištepti kažkokiais tepalais. Neįsivaizduoju nei kas, nei kodėl taip pasielgė, bet faktas, kad, gamintojo ir pardavėjų požiūriu, tai jau buvo nebereikalingos atliekos. Tuo tarpu mes pamėginome ir labai puikiai sugebėjome tas dėmes išskalbti – taip naujam gyvenimui prikeldami drabužius, kurie jų naujiesiems savininkams ne tik kainuoja du-tris kartus pigiau nei įsigyti iš firminės parduotuvės, bet ir tarnaus dar ilgus ilgus metus. Štai tuomet atėjo mintis, kad tai, ką darome, yra ne tik verslas, bet ir prasminga ekologiška veikla. Kiekvieni tokie išgelbėti džinsai nenusėda sąvartyne, sutaupydami tūkstančius litrų vandens ir kitų resursų, reikalingų audiniui ir pačiam produktui pagaminti,“ – pasakoja „Folded Tellers“ prekės ženklo kūrėjas.

Ruošdamasis antrajai siuntai, Dominykas jau pasitelkė visą pulką pagalbininkų ir buvo pasirengęs dar vienai dėmių valymo sesijai. Tačiau šįkart atkeliavusiame keturis kartus didesniame užsakyme buvo pirkėjų grąžintos prekės su visai kitokiais pažeidimais: išplyšusia saga, sugedusiu užtrauktuku ar prairusia siūle.

„Visas mano planas turėjo akimirksniu keistis ir teko Kauno aplinkoje ieškoti tų, kurie siuva, muša sagas ir tvarko kitokius pažeidimus. Jau tada supratome, kad kaskart turime būti pasirengę siurprizams – o kartais jie būna net labai nemalonūs, pavyzdžiui, kai gauni tiesiog supjaustytus drabužius, kuriuos jau greičiausiai vargu ar pavyks atkurti,“ – apie nenuspėjamus verslo užkulisius pasakoja jo kūrėjas.

Žinoma, nestigo ir kitų siurprizų: vienu jų tapo ne tik amerikietiškuosius kalnelius priminusi pandemijos krizė, bet ir Brexit‘as, praktiškai visiškai uždaręs iki tol viena pagrindinių buvusią „Folded Tellers“ prekybos rinką.

„Prekiauti pradėjome nuo atvirų platformų, ypač gerai sekėsi „eBay“, mūsų „prikeltus“ džinsus pamėgo ir noriai pirko Vokietijos ir Didžiosios Britanijos gyventojai. Ir štai po Brexit‘o kone prie vieną naktį viskas apsivertė aukštyn kojomis ir britai, buvę vieni aktyviausių e-rinkos dalyvių Europoje, o gal ir pasaulyje, staiga išsigandę dingo. Tiesa, tai buvo dar vienas paskatinimas tam, į ką jau ir taip pamažu ėjome – stiprinti nuosavą elektroninę svetainę ir pardavimus čia, Lietuvoje. Manau, kad verslas ir verslo kūrimas yra daugiau ne apie tai, ką gali gauti, bet apie tai, ką gali duoti bendruomenei. Gal nuskambėsiu utopiškai, bet man atrodo, kad su tokiu verslo modeliu mes galime daryti draugiškus mainus su Kauno ir Lietuvos bendruomene. Norėčiau koncentruotis į tai. Tad užsibrėžėme artimiausių metų tikslą – mažinti priklausomybę nuo užsienio rinkų ir garsiau bei aktyviau belstis į vietos rinkas,“ – sako Dominykas.

Apie tai, kad eina teisinga linkme, verslininkui primena dėkingų pirkėjų padėkos ir palaikymo žinutės, sugrįžtantys klientai. O paklaustas, ką mano apie kitus žmones, savo rankomis prikeliančius antram gyvenimui džinsą, kailius ar kitus ilgaamžius audinius / drabužius, Dominykas tik šypsosi: „Nelaikau jų konkurentais – tai greičiau idėjiniai partneriai, padedantys nešti tolyn ekologijos ir tvarumo vėliavą“.

 

Istorijas pasakojančios rankinės

Prieš 7 metus veiklą Kaune pradėjęs prekės ženklas „kARTu“ nuolat pabrėžia esantys „lėtosios“ mados atstovai: vienetines rankines siuvantys kūrėjai negamina didelių kiekių, vienodų produktų masės ir siuva tik tiek, kiek reikia ir kiek yra užsakymų.

„Kartais klientai mūsų teiraujasi apie galimus išpardavimus, tačiau nesame tas prekinis ženklas, kuris propaguotų išpardavimų kultūrą, nes paprasčiausiai neturime ką išparduoti – nesame sukaupę perteklinio gaminių kiekio, kurį reikėtų mažinti. Labai dėl to džiaugiuosi, nes manau, kad juodoji išpardavimų pusė yra skatinanti perteklinį vartojimą, įbrukant žmogui tai, ko jam visai nereikia,“ – sako kompanijos „kARTu“ įkūrėja Ingrida Jasinskė .

Vadovaudamasi tuo pačiu tvarumo principu, ji visame rankinių kūrimo ir gamybos procese įdiegė itin atsakingą požiūrį į pačią žaliavą ir jos panaudojimą: gaminant rankines odos likučiai neišmetami, bet sunaudojami mažesniems gaminiams, o likusios atraižos atitenka vaikų dienos centrams, kurie nuoširdžiai džiaugiasi tokia žaliava savo rankdarbiams. Dar kita dalis odos atraižų atitenka smulkiems amatininkams, kuriantiems sages, plaukų aksesuarus, paveikslus.

„Šiuo metu bendraujame ir dirbame su studente Londone, kuri visą drabužių kolekciją kuria iš odos atraižų – tai neabejotinai yra ryškus atsakingos mados pavyzdys,“ – pasakoja rankinių kūrėja.

Per veiklos metus prekinis ženklas užaugino visą būrį ištikimų draugų, patikėjusių „kARTu“ idėjomis, filosofija ir požiūriu į madą.

„Nuoširdžiai tikime, kad augimas galimas tik tada, kai klientas tampa tavo draugu ir lydi kelyje metai iš metų. Labai įkvepia ir džiugina tendencija, kai rankine patenkintos klientės sugrįžta kartu su savo mama, drauge, seserimi ar kitais artimais žmonėmis – taip plečiame savo draugų ratą ir esame priešingybė greitosios mados atstovams su jų milžinišku asortimentu, kuriuos į priekį veda vien piniginiai užmojai, o pagrindinis siekis tėra vieną gaminį tučtuojau pakeisti kitu,“ – darbo principus aiškina įmonės vadovė. Ji pastebi, kad Lietuvos vartotojas kiekvienais metais keičiasi ir progresuoja, o prekės ženklą atranda žmonės, puoselėjantys atsakingą požiūrį į vartojimą ir aplinkos apsaugą, kurį dar labiau pabrėžia sąmoningas sprendimas nesirinkti greitosios mados produktų.

Kaip padaryti, kad rankinė nebūtų tik dar vienas daiktas spintoje? Kurti istorijas! Ir „kARTu“ tai daro: kiekvienai rankinei sukuriama istorija, susijusi su prieskonių savybėmis, ir tokios istorijos jau yra tapusios kompanijos veidu, klientų atpažįstamų ir pamėgtu.

„Noriu, kad „kARTu“ rankinė būtų ta, kurią po daug metų močiutės spintoje radusi paauglė pajustų, kad nepaisant prabėgusio laiko paliktų žymių, ji vienareikšmiškai pati vertingiausia ir pasakojanti vienintelę tokią istoriją – verta atgimtu iš naujo bet kurio laikmečio garderobe,“ – sako Ingrida.

Nuo greitosios mados šį verslą skiria ir didžiulis dėmesys rankų darbui. Pasak Ingridos, nors pastaruoju metu ši frazė tampa nepelnytai nuvalkiota, vis dėlto būtent taip gimsta kiekviena jų siuvama rankinė: ne gamykloje, bet jaukioje studijoje Kaune, kur dirba savo amatą išmanantys meistrai ir meistrės, į kiekvieną rankinę sudedantys visą savo širdį ir polėkį.

Kaune dirbantys profesionalūs meistrai buvo viena priežasčių, padėjusių prekės ženklui augti. Iki tol pačiai Ingridai buvo tekę daug keliauti ir gyventi užsienyje, tačiau apsistojusi Kaune nusprendė, kad unikalių rankinių idėjos plėtojimui miestas tobulai tiks dėl savo patogios padėties, čia dirbančių puikių amato meistrų, o kartu ir sustyguotos logistikos, kurios dėka „kARTu“ odinės rankinės ir kuprinės sklandžiai pasiekia didžiuosius pasaulio megapolius – Londoną, Niujorką ar Tokiją (šių miestų gyventojai yra vieni dažniausių užsienio klientų). Bendrumo su miestu dvasią dar labiau sustiprina dalyvavimas renginiuose, miesto šventėse, prie kurių rankinių gamintojai visada mielai jungiasi.

Tuo tarpu pandemija šį smulkųjį verslą pakoregavo dvejopai: viena vertus, kaip ir visiems, ji įnešė daug nežinomybės ir chaoso. Kita vertus, gamintojai turėjo visas galimybes išlikti mobilūs ir priimti žaibiškus sprendimus: „Pandemija mūsų nesužlugdė, bet sustiprino. Pradėjome dar efektyviau dirbti internetinėje erdvėje ir sutvirtinome internetinę prekybą, suteikėme vartotojui galimybę dar patogiau su mumis bendrauti per „gyvus“ vaizdo skambučius. Taip pat pasitelkėme programuotojus ir sukūrėme individualią galimybę susikurti mūsų rankinių modelius internetu, neišėjus iš namų. Galimybė personalizuoti gaminius ir žaisti šį kūrybinį žaidimą yra naujas dalykas, bet džiaugiuosi, kad klientams įdomu tai daryti ir esant karantinui, leidžiant laiką namuose, tai tampa netgi savotiška pramoga, nes, kaip žinia, tų „saugių“ pramogų šiuo metu nelabai ir yra“.