Nors per pastarąjį dešimtmetį ryškaus proveržio Kauno viešbučių rinkoje nebūta, tačiau auganti žmonių srautus pritraukiančios infrastruktūros plėtra kelia vis daugiau klausimų dėl atvykstančiųjų apgyvendinimo Kaune. Profesionalaus apgyvendinimo ir viešbučių rinkos specialistai sako, kad vertinant Kauno situaciją, kyla tas pats „vištos ir kiaušinio“ klausimas, kaip ir daugelyje kitų miestų ar kurortų: tai kas turėtų būti pirmesnis – plūstelėję turistų srautai ir juos sekanti viešbučių bei infrastruktūros plėtra, ar didesni viešbučių pajėgumai, leidžiantys mieste apsistoti didesniam turistų skaičiui? Kita vertus, žvelgiant į esamų Kauno viešbučių užimtumus, jau galima matyti signalų, kad pasiūla turėtų suskubti vytis paklausą.
Kokybišką infrastruktūrą turi lydėti kokybiškos apgyvendinimo vietos
Eglė Rukšėnaitė iš kompanijos E77, dirbančios su viešbučių ir SPA verslų vystymu, remdamasi ilgamete patirtimi šioje rinkoje, tvirtina, kad kol miestas ar vietovė neturi kritinio kiekio sertifikuotų apgyvendinimo vietų, t. y. viešbučio kambarių, tol jis neturės pakankamo potencialo vystytis turizmo srityje. Ir ne tik tai: ne mažiau svarbi mieste yra saugi ir komfortiška infrastruktūra turizmui ar renginiams, tokia kaip salės, arenos, baseinai, muziejai ar istorinės ir lankytinos vietovės, transporto sistema. Visi šie dalykai tampa traukos taškais ir priežastimi atvykti, o paskui juos seka būtinybė užtikrinti komfortišką ir sertifikuotą apgyvendinimą.
Jos vertinimu, Kaunas jau puikiai susitvarkė su pirmąja užduotimi – sukūrė labai kokybišką infrastruktūrą, istorinius bei kultūrinius traukos taškus tiek miesto svečiams, turistams, tiek renginių organizatoriams. Tačiau dabar sėkmingo Kauno turizmo ateitį turėtų padėti nulemti naujos kokybiškos apgyvendinimo vietos, ypač – didesnių, ekonominės ir verslo klasės viešbučių atsiradimas, kurių kategorija atitiktų 3*/4* žvaigždučių diktuojamą kokybę ir kainą.
„Šiuo metu Kaune egzistuoja vos keletas didesnių ir platesnį paslaugų spektrą teikiančių viešbučių, tinkamų tiek užsienio, tiek vidaus turizmo rinkai, renginių organizatoriams, įmonėms, turizmo agentūroms. Vis dėlto ryškesnei sektoriaus plėtrai sertifikuotų ir stambių apgyvendinimo vietų per mažai, kad turizmas galėtų plėsti sezoniškumą, pritraukti daugiau renginių organizatorių, kuriems reikia garantuotų apgyvendinimo vietų metams į priekį,“ – mano E. Rukšėnaitė.
Abejones sklaido daug žadantys augimo rodikliai
Investuotojų ir viešbučių vystytojų abejones lemia įvairios aplinkybės. Pavyzdžiui, sparčiai išaugę statybų kaštai ir vis dar žemos Kauno viešbučių apgyvendinimo kainos.
Kita vertus, kaip pastebi VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas, reikėtų atsižvelgti ir į tas abejones atsveriančius faktus:
„Turistų nakvynių skaičius Kaune per paskutinius 7 metus išaugo, tarkime, vien lyginant 2022-ųjų metų rezultatus su 2014 metais, matome ~55 proc. augimą. Svarbu pabrėžti, kad tai nebuvo momentinis šuolis, bet nuoseklaus kasmetinio (išskyrus pandemijos laikotarpį) augimo rezultatas. Daug sakantis ir šis faktas: nuo pat 2018 metų kasmet metinis Kauno viešbučių užimtumas yra didžiausias tarp visų Lietuvos didžiųjų miestų – pavyzdžiui, pernai per visus metus šis rodiklis vidutiniškai siekė 65 proc.“
Į gerėjančius rodiklius dėmesį atkreipia ir E. Rukšėnaitė: „2022 m. kovo mėnesį, ne sezono metu, Kaune buvo fiksuotas didžiausias viešbučių užimtumas – net 77,6 %. Potencialą ambicingai demonstruoja ir Kauno oro uostas, kuris planuoja 2030 m. aptarnauti iki 2 mln. keleivių per metus. Ir tai gera žinia: nors Kauno kainodara vis dar atsilieka nuo Europos miestų ar kurortų, bet tai lemia pakankamo kiekio kokybiškų viešbučių stygius, be kurio nebus ir pastovių daugiau galinčių mokėti turistų“.
Jos nuomone, Kaunas dabar yra sankryžoje, kurioje labai svarbu atrasti drąsius investuotojus, besiremiančius tiek esama apgyvendinimo statistika, tiek gebančius modeliuoti ateities srautus bei realiai matomą viešbučių trūkumą, ypač įvertinant jau esančią ir dar tebevystomą Kauno infrastruktūrą (Dariaus ir Girėno stadionas, Mokslo sala ir jos sinergija su „Žalgirio“ arena, rekonstruotas Zoologijos sodas). Specialistė neabejoja, kad bent vieno kokybiško, standartizuoto didesnio viešbučio atsiradimas galėtų gerokai pakoreguoti Kauno įvaizdį Europos turizmo žemėlapyje bei įtvirtinti miestą kaip vietą, kurioje verta rengti didelius sporto, kultūros ar verslo renginius.
Žvaigždės po koncerto išvyksta nakvoti kitur
Viena pagrindinių įvairius renginius sutraukiančių erdvių Kaune – „Žalgirio“ arena: čia per pastaruosius kelerius metus lankėsi tokios pasaulinės žvaigždės kaip Dua Lipa, Robbie Williams, OneRepublic, didžiulius miesto svečių srautus sutraukė olimpinis atrankos turnyras su slovėnų žvaigžde Luka Dončičiumi, salės futbolo pasaulio čempionatas, na ir, žinoma, šiemet vykęs Eurolygos finalo ketvertas.
Kaip sako „Žalgirio“ arenos atstovas Mantas Vedrickas, koncertų organizatoriai, atvežantys į Lietuvą didžiąsias žvaigždes, pageidauja 5 žvaigždučių viešbučio – kurio Kaunas neturi. Tad paprastai ši problema išsprendžiama žvaigždėms tiesiog neliekant nakvoti Kaune ir po pasirodymo iškart išvykstant iš šalies.
„Kai organizuojami tarptautinio lygio ir pripažinimo sulaukę sporto renginiai, kuriuose dalyvauja ne viena komanda kartu su gausiu aptarnaujančiu personalu, jau galima prognozuoti, kad problemų su apgyvendinimu Kaune greičiausiai kils. Ypač jei tai populiari sporto šaka, sutraukianti didelį gerbėjų skaičių, nes tai reiškia, kad palaikomą komandą lydės ir didelis sirgalių būrys. Koncertų organizatoriams tai mažesnė problema, nes atlikėjas dažnu atveju net nelieka mieste, kuriame pasirodo, o ir į miestą dažniausiai atvyksta tik pasirodymo dieną,“ – apie dabartinę renginių lankytojų apgyvendinimo situaciją Kaune pasakoja M. Vedrickas.
Tiesa, kaip parodė šią gegužę vykęs Eurolygos finalo ketverto renginys, neberadę kur apsistoti Kaune, komandas palaikę sirgaliai nedvejodami rinkosi kitas alternatyvas: pavyzdžiui, vien Birštone ir Prienuose buvo apsistoję apie 600 graikų aistruolių.
Pasak „Žalgirio“ arenos atstovo, Kaune atsirandant vis daugiau pramoginių ir kultūrinių objektų, renginių ir apgyvendinimo sektoriui reikėtų glaudžiau bendradarbiauti: „Vien Dariaus ir Girėno stadionas turi potencialą pritraukti aukščiausio lygio Lietuvos rinktinės futbolo rungtynes, lengvosios atletikos renginius ir aukščiausio tarptautinio lygio koncertus. Manytume, kad kol kas dėl apgyvendinimo stokos Kaune šiems renginiams durys neturėtų užsidaryti, tačiau viliamės, kad tai paskatins įskurti naujus viešbučius“.
Žvilgsnis į naujus objektus ir renginius ne sezono metu
Paskutinis ryškesnis Kauno viešbučių rinkos prasiplėtimas vyko 2019-taisiais, su visiškai naujo, tarptautiniam tinklui priklausančio „Moxy Kaunas Center“ viešbučio atidarymu.
„Per pastarąjį dešimtmetį Kaune būta viešbučių rekonstrukcijų, atsinaujinimų, plėtros, bet sparčios ir veržlios naujų, ypač didesnių tarptautinių vardų plėtros – minimaliai. Tuo tarpu esama nemažai turistų, kurie apsistoja tik tam tikro tinklo viešbučiuose dėl įvairių priežasčių – įpročio, patikimumo ar lojalumo programų. Toks keliautojas, neradęs savo norimo tinklo viešbučio mieste, gali jame ir neapsistoti ar net neužsukti. Juolab kad plačiau keliaujančiam turistui yra ir daugiau traukos taškų – čia pat ir Vilnius, netoliese Ryga. Pagaliau, nesant tam tikros infrastruktūros – viešbučių ir erdvesnių konferencijų salių (tarkime, bent 500 vietų ir daugiau), tam tikri renginiai taip pat neateina į miestą. Manyčiau, tai vienas tų atvejų, kai pasiūla kuria paklausos galimybę,“ – sako A. Veršinskas.
„Iš profesionalios apgyvendinimo ir viešbučių pusės, Kauno miestą matome kaip turintį labai daug potencialo ateityje sukurti tinkamą ir nuolatinį turizmo srautą, miestas turi turtingą istoriją, komfortišką infrastruktūrą, patrauklią geografinę padėtį. Tačiau ateičiai reikėtų paskubėti užtikrinti pakankamai viešbučio kambarių, kurie sukurtų srautą ir sėkmingai padėtų išlaikyti jau esančią infrastruktūrą, toliau ją puoselėti ir užtikrinti jos veikimą,“ – reziumuoja viešbučių projektų vystytoja E. Rukšėnaitė, perspėdama, kad laiku neatsiradus tinkamos kokybės viešbučiams, tai gali trukdyti maksimaliai išnaudoti sukurtą infrastruktūrą ir slopinti turizmo ar renginių srautų augimą.
