Daugiau kaip 1 500 naujų butų vien per 2023-iuosius metus, iš miesto pakraščių į centrą nukreipti klientų žvilgsniai, net sulėtėjusios ekonomikos sąlygomis išliekanti erdvių butų paklausa – tokios ir panašios tendencijos liudija, kad Kauno gyvenamojo būsto rinkoje vyksta kardinalūs pokyčiai, kuriuos atliepia ir naujų galimybių įžvelgia vis daugiau investuotojų bei nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų.
Kaip pastebi Kauno ekonominės plėtros agentūros „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas, gan ilgą laiką naujo būsto pasiūla Kaune buvo ribota ir tik pastaraisiais metais ji augo tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai, ypač miesto centre ir aplink jį: „Tai džiuginanti tendencija, nes įvairesnio ir kokybiško gyvenamojo būsto pasiūla stiprina ir bendrą miesto patrauklumą esamiems ar būsimiems gyventojams. Be to, nepaisant pastaraisiais metais visoje šalyje sparčiai augusių NT kainų, matome, kad Kaune būsto įperkamumo rodikliai vis dar išlieka neblogi“.
Kauno NT vis patrauklesnis užsienio investuotojams
Kaip konstatuoja „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto ekspertai, investuotojai ir NT plėtotojai jau 2016-2017 metais pamatė neišnaudotą Kauno potencialą, tad pastarąjį penkmetį fiksuojamas spartus būsto rinkos augimas mieste, kurį lėmė ir visos šalies ekonomikos augimas.
„Pamatėme kaip po ilgos pertraukos Kaune vėl pradėjo dygti ne tik nauji verslo centrai, sandėliai, gamyklos, bet ir pradedami projektuoti vis ambicingesni gyvenamojo būsto objektai. Matydamos, kad naujo būsto paklausa šiame mieste yra didelė, Kaune aktyviau pradėjo investuoti ne tik vietinės, bet ir šalies mastu žinomos NT plėtros bendrovės,“ – sako „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis, pastebėdamas, kad didelį postūmį būsto rinkai suteikė investicijos į pramonę ir šiuolaikiškas darbo vietas Kaune.
Nuo 2019 metų Kauno mieste pradedamas fiksuoti augantis nuolatinių gyventojų skaičius (Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per pastaruosius penkerius metus nuolatinių gyventojų skaičius vien tik Kauno miesto savivaldybėje išaugo 5,8 %, arba beveik 16 800 gyventojų), kuris suteikė papildomo optimizmo verslui, tad pastaraisiais metais fiksuojamas rekordinis pardavimui pastatomų butų skaičius Kaune: „Ober-Haus“ duomenimis, 2022 metais Kaune plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 1 020 butų ir tai yra didžiausias metinis pastatytų butų skaičius nuo pat 2008 metų. O 2023 metais Kaunas turėtų pralenkti visus ankstesnius pasiūlos rodiklius, nes per metus turėtų būti pastatyta apie 1 500 butų. Tai reiškia, kad Kaunas tampa svarbiu miestu Baltijos šalyse – pagal santykinį pastatytų butų skaičių (palyginus su nuolatinių gyventojų skaičiumi) 2023 metais Kaunas pralenks Rygą ir užims trečią vietą tarp didžiausių Baltijos šalių miestų (pirmoje vietoje išlieka Vilnius, antroje – Talinas).
„Ne mažiau svarbu tai, kad į miesto nekilnojamojo turto rinką jau pradeda investuoti ne tik lietuviško, bet ir užsienio kapitalo įmonės. Matome, kaip Kaune perkamas šiuolaikiškas ir pajamas generuojantis komercinės paskirties turtas, į kurį investuojama iš tokių šalių kaip Estija, Prancūzija, Norvegija, Danija, Suomija ar JAV. Ir investuojama ne tik į komercinį nekilnojamąjį turtą: 2023 metais Kaune duris atvers pirmieji tradiciniai daugiabučiai, kurie bus skirti ilgalaikei nuomai. Į jų plėtrą investavo Estijos investicijų kompanija „EfTEN Capital“, – plėtros akcentus dėlioja R. Reginis.
Periferijos žavesiui išblukus, sugrįžta dėmesys centrui
Net du ryškius ir miesto veidą keičiančius gyvenamojo būsto projektus – „Piliamiestį“ ir „Matau Kauną“ – Kauno centrinėse dalyse plėtojančios UAB „YIT Lietuva“ NT verslo direktorius Gytis Jakučionis pastebi, kad mados ir tendencijos per pastaruosius 15-20 metų labai keitėsi: „Viena plėtros banga sklido į priemiesčius, kai didelė žmonių dalis išsikraustė į miesto periferiją, privačius sklypus, kotedžus, laukus, be išvystytos susisiekimo ar socialinės infrastruktūros. Dabar matome atvirkštinę bangą, kuriai reikia daugiau patogumo – patogaus susisiekimo, parduotuvių, mokyklų, viešų renginių – tad jie iš rajonų keliasi arčiau centro.
Kita pastebima tendencija: paseno prieš 30-40 metų statyti prabangūs, dideli nuosavi namai. Jie nebeatitinka šiuolaikiško būsto reikalavimų, o užaugus vaikams, lieka tušti. Tokių namų savininkai parduoda turtą ir kraustosi į patogų ir modernų būstą arčiau centro.
Be abejo, dar vienas svarbus pasirinkimas gyvenamajai vietai yra gamta. Galbūt tuo mes labiausiai skiriamės nuo Europos didmiesčių, kur vienas kertinių kriterijų yra patogus susisiekimas viešuoju transportu, pvz., matuojamas atstumas iki artimiausios metro stotelės. Pas mus žmonės renkasi ir labiausiai vertina upę, mišką, kalną, ežerą“.
Pasak G. Jakučionio, augimą Kaune diktuoja paklausa ir pirkėjų poreikis. Kauniečiai šiandien renkasi kokybišką būstą miesto centre, o būtent tokį verslo modelį savo projektams „Piliamiestis“ ir „Matau Kauną“ yra pasirinkusi „YIT Lietuva“: „Šį modelį vadiname „15 min. miestu“. Tai toks miestas, kuriame per 15 min. galima pasiekti visas reikiamas paslaugas, pramogas ir erdves poilsiui. Kitaip tariant, tai miestas, kuriame ribos tarp darbo, pramogų ir gyvenamųjų zonų išnyksta. Tokiame mieste gerai išvystyta paslaugų ir mobilumo infrastruktūra, aukštos kokybės būsto projektai ir puoselėjamos viešosios erdvės sudaro sąlygas patogesniam, įdomesniam, sveikesniam gyvenimui. Abu šie Kaune vystomi projektai sulaukia gyventojų dėmesio ir yra geidžiami. Smagu stebėti pokyčius Baltijos šalių apžvalgose, kuriose jau figūruoja ne tik sostinėsTalinas, Ryga, Vilnius, bet ir Kaunas“.
Klientai kasmet tampa reiklesni: statytojai pastebi, kad nemaža dalis tų, kurie perka ne pirmąjį būstą, o į įsigijimą žiūri labiau kaip į investiciją, kelia daug aukštesnius reikalavimus, jiems nebeužtenka tik stogo virš galvos ar vien pastato, įsprausto tarp kitų senų pastatų, tad labiausiai vertinama vieta ir sutvarkyta teritorija su visa išvystyta infrastruktūra bei susisiekimu.
Naujo būsto pirkėjai Kauno centre ieško ne tik erdvumo, bet ir žalumos
Tai, kad šiandieniniam pirkėjui kokybiškas būstas neapsiriboja tik keturiomis sienomis, bet į investiciją žvelgiama kur kas plačiau, pastebi ir Žemosios Fredos teritorijoje ambicingą „Nemunaičių“ projektą plėtojantys „SBA Urban“.
„Su komanda kuriame ne pavienius pastatus, o moderniam žmogui pritaikytą urbanistinę aplinką. Būtent tai šiuolaikinis klientas ir vertina. Šiandien matome mišrios paskirties (angl. mixed-use) projektų poreikį Kaune, kai kuriamas kvartalas, kuriame pagalvota ne tik apie kokybišką miegą, bet ir apie galimybes savo gyvenimą kurti arti namų. Mišrios paskirties projektuose ramus gyvenimas savo namuose derinamas su kasdienybe – šalia biuras, svarbiausios parduotuvės, patogi viešoji infrastruktūra, laisvalaikis,“ – sako SBA Urban“ bendrovės „Urban LIVE“ vadovas Egidijus Ripkauskas.
Pasak jo, pastarųjų metų Kauno NT rinkos išgyvenamą renesansą lemia įvairūs faktoriai, tačiau vienu pagrindinių rodiklių tampa nuo 2020 m. fiksuojamas Kauno regiono gyventojų skaičiaus augimas. Tai reiškia, kad mieste kuriamos darbo vietos, patogi infrastruktūra, kuri yra patraukli čia besikuriantiems verslams ir gyventojams.
„Jau prieš ketverius metus su „SBA Urban“ komanda pamatėme, kad Kaunas tampa vis patrauklesnis tarptautinėms kompanijoms, joms jau tuomet pasiūlėme modernius biurus miesto centre. Patrauklios erdvės padeda pritraukti darbuotojų, o šie pradeda ieškoti ir būsto netoli savo namų.
Žinoma, kaip ir visas pasaulis, šiuo metu gyvename ekonominio lūžio taške, o NT rinka tokiems svyravimams ypač jautri, tačiau po pusmečio stagnacijos vėl jaučiame gyventojų suaktyvėjimą žvalgantis naujų namų Kaune – tai yra daugiausiai optimizmo teikianti tendencija,“ – tvirtina E. Ripkauskas.
Stebėdami gyvenamojo būsto rinkos tendencijas, „SBA Urban“ atstovai sako, kad naujo būsto ieškantiems gyventojams ne tik svarbu gyventi centre, bet ir mėgautis gamta. O pagrindinę Kauno tendenciją – gyventojų migraciją iš užmiesčio arčiau centro, pastebi ir savo „Nemunaičių“ projekte: klientai domisi dideliais, daugiau nei 120 kv. m. būstais, siekia iš nuosavo, erdvaus namo persikelti į tokį pat erdvų būstą mieste ir vertina jo vietą, vaizdus pro langus. Ir nors ekonominė situacija daro nemenką įtaką pirkėjų sprendimams, vis dėlto aukštos klasės būstai išlaiko paklausą net ir šiuo metu.
„Kaunas yra išskirtinis savo geografine padėtimi tarp Nemuno ir Neries, tad didžiausią potencialą ir matome upių pakrantėse. Todėl kartu su partneriais planuojame būtent pakrantėje, šalia šiuo metu vystomų „Nemunaičių“, kurti naujausią miesto rajoną, kuriame gyventojai galės mėgautis gamtos ir upių artumu, miesto centro privalumais,“ – apie netolimos ateities planus pasakoja E. Ripkauskas.
Kaip pastebi „Nemunaičių“ kvartalo vystytojai, teritorijos gyvybingumą bei patrauklumą skatina ir savivaldybės vykdomi ar suplanuoti projektai – Nemuno salos tiltas, M. K. Čiurlionio koncertų centras, H. ir O. Minkovskių g. rekonstrukcija: aktyvus savivaldos įsitraukimas į vientisą teritorijos planavimą išjudino šias erdves ir padeda kurti naująjį Nemuno krantą – pilną gyvybės, kokybišką ir patrauklų kauniečiams bei miesto svečiams.