Kai kalbama apie ekonomines Kauno regiono naujienas, vienas dažniausiai minimų pavadinimų yra Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ): sparčiai auganti, pasaulinio garso vardais ir sėkmingomis lietuviško verslo istorijomis džiuginanti teritorija. Ir nors atrodo, kad apie Kauno LEZ‘ą žinome beveik viską, bet neretai tą „žinojimą“ lydi ne tik faktai, bet ir gajūs mitai. Kokie ir kodėl?
Pirmas mitas: dauguma LEZ‘o darbuotojų – nekvalifikuota darbo jėga.
Pakanka žvilgtelėti į kompanijas, kurios pastaruosius metus kūrėsi ir vysto veiklą Kauno LEZ‘o teritorijoje, kad šiuo mitu pradėtum stipriai abejoti: „Hella“, „Continental“, „Hollister“ ir kiti didieji investuotojai atėjo į Lietuvą – ir į LEZ‘ą – kaip pažangias technologijas kuriančios įmonės, kurioms reikalinga kvalifikuota darbo jėga. Tad ne atsitiktinai būtent rinkoje esančių reikiamos kvalifikacijos darbuotojų pasiūlą investuotojai mini pirmuoju punktu, paklausti, kas juos atviliojo į Kauną.
Tai nestebina: senas pramoninio miesto tradicijas turintis Kaunas ir toliau neapleidžia savo pozicijų, o į darbo rinką kasmet ateina naujai paruoštų jaunų žmonių karta, baigusi vieną iš 5 Kaune esančių universitetų ar 7 kolegijų, ar 14 profesinio rengimo mokyklų.
Pažangią gamybos technologiją naudojančioms kompanijoms reikalingi žmonės, gebantys su tomis technologijomis dirbti ir jas prižiūrėti, todėl praktiškai kiekviena įmonė skiria didelį dėmesį darbuotojų tolimesniam ugdymui ir parengimui.
Pavyzdžiui, kaip yra pastebėjusi „HELLA Lithuania“ Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė Jurgita Macijauskienė, šiuolaikinės gamybos linijos tampa vis labiau automatizuotos, todėl joms aptarnauti reikia vis mažiau nekvalifikuotos darbo jėgos, bet daugiau žmonių, gebančių pasirūpinti šių linijų technine priežiūra, automatika, robotika, programavimu, testavimu. T. y. – reikalingi puikiai elektronikos inžineriją išmanantys specialistai.
Ne mažesnį aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikį jaučia ir tie Kauno LEZ‘o nuomininkai, kurie atlieka mokslinius tyrimus ir kuria pažangias technologijas (vykdo R&D veiklą) – čia galima paminėti tokias įmones kaip „Axioma“, „Freda“, „Polylema“, „Elinta“.
Antras mitas: LEZ‘uose įsikūrusios įmonės nemoka mokesčių
Pagrindą šiam mitui greičiausiai padėjo nuolat akcentuojama LEZ teritorijose įsikuriančioms įmonėms nauda – mokesčių lengvatos. Tačiau lengvata toli gražu nėra visiškas mokesčių nemokėjimas.
Tam, kad paskatintų verslą investuoti į laisvąsias ekonomines zonas, jas kurianti valstybė pasiūlo lengvatų ir nuolaidų. Tarkime, investuojantieji į Kauno LEZ‘ą verslai yra iki 2045 metų atleidžiami nuo nekilnojamojo turto mokesčio, pirmus 10 metų nemoka pelno mokesčio, o dar kitus 6 metus moka tik pusę pelno mokesčio. Beje, kad pasinaudotų tomis mokestinėmis lengvatomis, verslai taip pat turi atitikti tam tikrus kriterijus: pavyzdžiui, investuoti bent 100 tūkst. EUR, turėti ne mažiau kaip 20 darbuotojų ir t. t.
Visi kiti verslui tenkantys mokesčiai, žinoma, išlieka. Ir atsispindi Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenyse: pagal 2020 m. ataskaitas matyti, kad tarp TOP 50 regione veikiančių įmonių yra 8 LEZ įmonės, bendrai sugeneruojančios beveik 15 mln. EUR sumokamų mokesčių į VMI sąskaitą.
Trečias mitas: LEZ‘ai orientuoti tik į stambius užsienio investuotojus
Tai, kad LEZ‘uose kuriasi tik milžinai arba tik užsienio kapitalo kompanijos – dar vienas netikslią nuomonę formuojantis mitas. Iš tiesų LEZ‘e gali veikti bet kokio dydžio ir kapitalo įmonė, nepriklausomai nuo jos vykdomos veiklos. Todėl ir šiuo metu Kauno LEZ įsikūrusių kompanijų veiklos spektras ganėtinai platus: tai gamybos ir paslaugų verslai, veikiantys automobilių komponentų, medienos gaminių, baldų, energetikos, medicinos prietaisų, maisto ar farmacijos pramonės srityse.
Šį mitą, tikėtina, paskatino tai, kad pastaraisiais metais Kauno LEZ pritraukė vienas didžiausių ir garsiausiai nuskambėjusių užsienio investicijų Lietuvoje. Ir būtent užsienio investicijos sudaro 70 proc. visų Kauno LEZ tekusių investicijų. Tačiau žvelgiant pagal konkrečių įmonių skaičių, vaizdas kiek keičiasi: iš 38 Kauno LEZ veikiančių kompanijų 16 – t. y. mažiau kaip pusė – yra užsienio kapitalo įmonės.
Pritraukiant tiek didelius, tiek mažus Lietuvos ir užsienio investuotojus Kauno LEZ‘e dar liko ką nuveikti:
„Vietos naujiems projektams vystyti ir plėtoti tikrai yra – šiuo metu siūloma per 100 ha teritorijos tiek mažo, tiek vidutinio dydžio įmonėms; be abejo, vietos turime ir stambaus masto projektams. Paklausai plyno lauko investicijoms kylant itin sparčiai, Kauno LEZ ateityje turi perspektyvą plėstis,“ – komentuoja Kauno LEZ generalinis direktorius Vytas Petružis.
Faktai apie Kauno LEZ
Pirmasis investuotojas čia įsikūrė 2005 metais. Šiuo metu industrinėje zonoje veiklą vykdo 38 užsienio ir Lietuvos kapitalo įmonės, kurios sukūrė daugiau nei 5 500 darbo vietų ir sugeneravo 0.31 % bendro Lietuvos vidaus produkto. Kauno LEZ nuo pirmojo investuotojo įsikūrimo pritraukė 680 milijonų eurų tiesioginių investicijų.
